- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai skirtingai vertina pasiūlymą nuo kitų metų Lietuvoje taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus darbo pajamoms – 20 proc. ir 27 proc., kaip ir iki šiol, bei naują 32 proc. tarifą, kuris būtų taikomas uždirbantiesiems 120 ir daugiau vidutinių mėnesio atlyginimų per metus. Dabar šioms pajamoms taikomas 27 proc. tarifas.
Dėl naujo GPM tarifo ketvirtadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai. Pasak „valstiečio“ Tomo Tomilino, trečiojo tarifo įvedimas leis Lietuvoje sparčiau eiti linkt „normalių europietiškų“ progresinių mokesčių.
„Tai yra progresyvumo stiprinimas šiuo metu, kai turime tarpinius rezultatus. (...) Tam, kad socialinio solidarumo Lietuvoje būtų daugiau“, – BNS sakė T. Tomilinas.
Jis pripažino, kad kol kas nėra detalių skaičiavimų, kokį efektą biudžetui duos trečiojo mokesčio tarifo įvedimas.
„Galutinių skaičiavimų nėra, (...) jie bus tik biudžeto (2020 metų – BNS) priėmimo metu. Yra tik preliminarūs, kalbame apie 9-10 mln. eurų (papildomas pajamas – BNS)“, – aiškino T. Tomilinas.
Finansų ministerijos duomenimis, įvedus 32 proc. GPM tarifą pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, papildomos biudžeto pajamos sudarytų apie 4 mln. eurų.
32 proc. GPM įvedimo iniciatorių socialdarbiečių atstovas Andrius Palionis tvirtina, kad ministerijos skaičiavimas netikslus.
„Ministerija paskaičiavo tik tiek, kas virš 120 VDU papildomai, bet neskaičiavo, kas nuo 84 VDU iki 120 VDU būtų, kai nuo sausio „Sodros“ lubos nukris“, – BNS aiškino A. Palionis.
Jo žiniomis, 2018 metais daugiau nei 120 VDU (110,9 tūkst. eurų per metus) gavo 1148 asmenys, kurie mokėjo 27 proc. GPM. Dabar jie mokėtų 32 proc.
T. Tomilino teigimu, naujo tarifo įvedimas taip pat leis kompensuoti valstybės finansų praradimus dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo.
Tuo tarpu ilgametis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad naujas GPM tarifas lėtins ekonomikos augimą ir taps apynasriu informacijos technologijų verslui.
„Tie, kurie užsiima naujomis informacinėmis technologijomis, kas labai smarkiai traukia ekonomiką, ir kurie palyginti daug uždirba, iš jų bus paimta žymiai daugiau, negu buvo dabar. Nuo to interesas investuoti, vystyti tikrai nepadidės. (...) Labai smarkiai numuš stimulą, bent artimiausiu laikotarpiu“, – BNS teigė parlamentaras.
Jis spėja, kad dalis didesnes apmokestinamas pajamas uždirbsiančių gyventojų ieškos galimybių išvengti didesnių mokesčių.
„Stengsis įlįsti į tuos rėmus, kur mažesnis tarifas. Tai ta nauda (biudžetui – BNS) nebus tokia didelė, koks didelis bus erzelys“, – sakė K. Glaveckas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje GPM mokamas ne nuo visų pajamų, o tik nuo darbo užmokesčio, todėl siekdamas išvengti didesnių mokesčių verslas dalį algų darbuotojams išmokės dividendais, tantjemomis ar įmonės akcijomis.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė taip pat priekaištavo, kad kalbant apie progresinius mokesčius pamirštama, jog didesnis GPM būtų taikomas tik su darbo užmokesčiu susijusioms pajamoms.
„Vertinu teigiamai (32 proc. tarifą – BNS), nes tai dar vienas žingsnis į progresinius mokesčius, bet tai nėra tikri progresiniai mokesčiai, nes ne visos pajamos apmokestinamos“, – tvirtino ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas BNS žadėjo inicijuosiąs pataisas, kad tantjemų apmokestinimas irgi būtų didinamas iki 32 procentų.
Konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad didinti GPM gaunantiems didžiausias pajamas „ekonominės vertės nėra daug“.
„Tokių asmenų Lietuvoje yra mažai ir valstybė reikšmingų papildomų pajamų nesurinktų“, – BNS sakė M. Makauskas.
Tačiau, anot jo, šiuo atveju svarbus yra socialinio teisingumo aspektas.
„Ir jis yra pakankamai svarbus. Todėl esama situacija, kai 1,5 VDU (2,84 tūkst. eurų) gaunantis žmogus turi didesnę mokestinę naštą už tą, kurio mėnesinis atlyginimas yra dešimt kartų didesnis, yra bloga ir ją reikia skubiai taisyti“, – aiškino M. Majauskas.
K. Glaveckas mano, kad „tokie dalykai“ (pokyčiai mokesčių sistemoje – BNS) turėjo būti aptarti anksčiau ir išdiskutuoti „platesniame rate“.
„Reikia diskutuoti, kaip būtų žmonėms ir Lietuvai geriau, o ne kažkokiai politinei jėgai, kuri mažai išmano finansuose. (...) Per naktį tai nedaroma, patyrimą naktinių reformų jau turime ir žinome, kuo jos baigėsi, kai reikia iš tų duobių lipti per pensininkų ar valstybės tarnautojų nugaras“, – tvirtino K. Glaveckas.
Įvesti dar vieną GPM tarifą pasiūlė socialdemokratų darbo partija: pajamas iki 84 VDU (maždaug 106 tūkst. eurų) siūloma apmokestinant 20 proc. tarifu, nuo 84 VDU iki 120 VDU (beveik 152 tūkst. eurų) – 27 proc. tarifu, o virš 120 VDU – 32 proc. tarifu.
2018 metų vasarą Seimo patvirtinta mokesčių reforma numatė, kad nuo šių metų 27 proc. GPM taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių pajamoms, 2020 metams planas buvo nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU. Remiantis tais pačiais dydžiais numatytos ir „Sodros“ įmokų lubos, ir tantjemų apmokestinimas GPM.
Dividendams dabar nustatytas 15 proc. GPM.
Pirmąjį šių metų ketvirtį VDU siekė 1262,7 euro iki mokesčių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą16
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...