- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maždaug penktadalis gyventojų mano, kad per pastaruosius metus ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, trečdalis – kad pablogėjo.
Panaši dalis žmonių taip pat vertina ir savo pačių finansinės padėties pokytį, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.
Apklausos duomenimis, vasarį kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties (42 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o trys iš dešimties (29 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius metus pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių gerėjo, dažniau nurodė vidutinio amžiaus (30-49 metų) žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestelių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su vidutinėmis šeimos pajamomis (701- 1200 eurų per mėnesį), respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Kad ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius metus, jų nuomone, nepakito, dažniau atsakė didmiesčių gyventojai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas, dirbantys privačiame sektoriuje.
Kad situacija šalies ekonomikoje per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, kiek dažniau mano vyrai, kaimo gyventojai, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, vadovai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
Vasarį kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią per pastaruosius 12 mėnesių, beveik pusė (46 proc.) respondentų nurodė, kad ji per metus nepasikeitė, o trys iš dešimties (30 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius metus pagerėjo, dažniau minėjo 30-49 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų žmonės.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius metus nepakito, daugiau atsakė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1200 eurų), besimokantis jaunimas bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų tautybės gyventojai, dirbantys privačiame sektoriuje.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), vadovai bei pensininkai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Apklausa vyko vasario 15-26 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1035 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją1
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?3
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...