- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmąją koronaviruso bangą stebėsenos institucijos ir sprendimų priėmėjai galimai nežinojo apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga.
Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas dvylika pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.
TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.
Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.
„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems.
Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.
Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).
Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.
Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.
Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.
Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.
Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.
Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sveikatingumo klubų asociacija: klientų plūstelėjimo nesitikime net atlaisvinus veiklą
Realios pagalbos iš Vyriausybės sporto ir sveikatingumo klubai teigia nesulaukią, o leidimas atnaujinti sporto veiklą lauke neteikia didelės naudos, sako Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas. Jo teigimu, rei...
-
A. Pranckevičius: ES ir JAV turi imtis lyderystės reformuojant tarptautinę prekybos sistemą3
Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius antradienį dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos vaizdo konferencijoje prekybos klausimais. ...
-
I. Šimonytė: mokesčių pakeitimus reikia matyti bendrame kontekste1
Prezidentui Gitanui Nausėdai Seimo pavasario sesijoje rengiantis teikti siūlymą dėl pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiai didinančioms darbo užmokesčio fondą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad mokesčių pakeitimai tur...
-
Kur per karantiną dingsta sena buitinė elektronika?
Dėl karantino apribojimų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos surinkimas ir perdirbimas Lietuvoje pastebimai sumažėjo. Tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Atliekų tvarkytojai ragina gyventojus rū&...
-
NVSC patikrino beveik 600 prekybos ir paslaugų teikimo vietų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai praėjusią savaitę, vasario 22–28 dienomis, visoje Lietuvoje patikrino 597 ūkinės veiklos vietas, 13-likoje jų nustatyti pažeidimai, sakoma pranešime. ...
-
Ministerija: antrojo karantino parama verslui tikslingesnė ir greitesnė2
Dabartinė parama verslui tampa labiau orientuota į daugiausia nuo COVID-19 nukentėjusius sektorius: didėja paramos dalis maitinimo ir kelionių organizavimo sektoriams. Be to, lyginant abiejų karantino laikotarpių pagalbos skirstymo tempą, antrojo karan...
-
Veterinarijos sertifikatas bus privalomas visoms gyvūninės kilmės siuntoms į Jungtinę Karalystę
Nuo balandžio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad visas gyvūninės kilmės produktų siuntas į Jungtinę Karalystę (JK) lydėtų veterinarijos sertifikatas, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Pernai pasiskolintų vartojimo kreditų suma buvo 25 proc. mažesnė
Praėjusiais metais vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų, tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 metais, o bendra vartotojų pasiskolinta su...
-
Įstatymo pataisa leistų gauti vaiko išmoką besimokantiems tėvams1
Įstatyme siūloma numatyti, kad išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai būtų skiriama ir bendrojo ugdymo mokykloje besimokančiam vienam iš tėvų. ...
-
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo trečdaliu – 33 proc. Lietuvoje elektra atpigo iki 42,11 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje ir Estijoje jos kaina siekė 42,02 euro už MWh, prane...