- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmąją koronaviruso bangą stebėsenos institucijos ir sprendimų priėmėjai galimai nežinojo apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga.
Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas dvylika pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.
TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.
Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.
„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems.
Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.
Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).
Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.
Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.
Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.
Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.
Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.
Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...