- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. eurų skrydžių Lietuvai svarbiomis kryptimis skatinimui, Finansų ministerija ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad tokių galimybių bus ieškoma.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė sako, kad Susisiekimo ministerija turi ieškoti, kaip perskirstyti lėšas, kad jų liktų skrydžių skatinimo programai.
„Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5 proc. deficito liniją ir laikom, tai turime ieškoti tik viduje, nuo ko nuimti, gal kokios suplanuotos išlaidos turi mažesnį prioritetą ir kokios galimybės skirti šitai programai“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete aptariant verslo skrydžių ir krypčių plėtrą teigė Finansų ministerijos atstovė.
„Buvo pasirinkti kiti prioritetai, o finansinės galimybės yra tokios, kokios yra (...) Jeigu ieškoti perskirstymo galimybių, galime kartu su ministerija tą daryti“, – pridūrė D. Kamarauskienė.
Ji, be kita ko, priminė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo plėtros programoje 2023 metams numatyta virš 2 mln. eurų skrydžiams į Londono Sičio oro uostą.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba tvirtino, kad bus ieškoma galimybių kitų metų biudžete rasti finansavimą konsultantų pasiūlytam oro susisiekimo skatinimo modeliui, pagal kurį Lietuva planavo finansiškai remti maždaug 12 naujų skrydžių krypčių.
„Ieškosime tų galimybių“, – komitete žadėjo R. Dilba.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad verslininkas Lietuvoje išleidžia apie 1,5 tūkst. eurų per dieną.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas išvardijo verslui tinkamiausių skrydžių kryptis: Londonas, Berlynas, Diuseldorfas, Frankfurtas, Miunchenas, Skandinavijos šalių sostinės, Varšuva, Viena, Amsterdamas, Madridas, Paryžius.
„Tokios būtų pagrindinės kryptys į šalis, iš kurių pas mus pasiekia daugiausia investicijų“, – komiteto posėdyje teigė R. Valiūnas.
Pagal Jungtinės Karalystės įmonės „Informa Markets“ parengtą rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė finansiškai remtų jai strategiškai svarbias naujas kryptis. Investicija tiek oro uostui, tiek oro bendrovei turėtų atsipirkti ilgiausiai per 10 metų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis spalį pranešė, kad dėl lėšų stygiaus vėlesniam laikui atideda oro susisiekimo skatinimo modelį, kuris turėtų dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent 10 Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių būtų Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma.
Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 miestų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis1
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...