Telefonai – vėl „raudoni“: jei pacientas pameluos, kad serga, gydytojui gali grėsti atsakomybė

„Labai daug. Ir dažniausiai dėl peršalimo ligų, temperatūros, kosulio. Taip pat dėl vaikų priežiūros namuose, nes neįleidžia į darželius sloguojančių ar kosėjančių“, – sakė Paupių Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Rugilė Griškienė.

Gydytoja sako, kad dabar didžiąją jos darbo dienos laiko dalį atima nedarbingumo pažymėjimų pildymas. „Sodra“ suskaičiavo, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius lyginant su pernai metais išaugo net kelis kartus.

„Rugsėjo mėnesį iš viso išduota apie 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Jei lygintume su praėjusiais metais – toks skaičius buvo praėjusių metų lapkritį“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Išaugusį vadinamąjį biuletenių poreikį „Sodra“ pajuto dar rugpjūtį – nemažai su koronavirusu susijęs nedarbingumas. Palyginus su pernai metų rugpjūčiu, šiemet nedarbingumo pažymėjimų išduota beveik tris kartus, rugsėjį – daugiau nei tris kartus. Šiuo metu ligos išmokas gauna beveik 6 tūkst. gyventojų.

Dėl didelių krūvių ir siaučiančio viruso poliklinikose dalis darbo vėl nusikėlė į nuotolį – su pacientais bendraujama telefonu. „Stengiamės, kiek įmanoma, problemas spręsti nuotoliniu būdu, aptariame telefonu ir, jeigu reikia, būtinai pacientą pasikviečiame, apžiūrime, padarome tyrimus. Aišku, būtinai turime viską derinti, kad tai būtų saugu“, – pasakojo Paupių Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja R.Griškienė.

Bendraujant nuotoliniu būdu galimi ir piktnaudžiavimo atvejai, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Suvaidinti ligą telefonu – lengviau nei apsilankius pas gydytoją.

Gydytojai, tiek įstaiga, kurioje gydytojas dirba, yra finansiškai atsakingi už neteisingo nedarbingumo pažymėjimo išrašymą.

„Vis dėlto, kontaktas turėtų būti. Žinote, kiekvienoje įstaigoje nestovime ir nežiūrime – galbūt ir yra kažkokios nusižengimų taisyklės, bet, vis dėlto, gydymo įstaigos aptarnavimą kontaktiniu būdu privalo vykdyti“, – teigė SAM atstovė Ramunė Andriušaitienė.

„Sodra“ sako, kad nuolatos kontroliuoja ligos išmokų mokėjimo pagrįstumą. „Šiuo metu pagrindas išmokėti išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas arba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) išduota pažyma dėl izoliavimosi. Tai yra pagrindiniai dokumentai, kuriuos „Sodra“ įvertina“, – kalbėjo M. Kozič

Bandymų klastoti ligą kol kas nefiksuota. Atsakomybė dėl nepagrįstai išduoto nedarbingumo pažymėjimo grėstų jį išrašiusiam medikui. Nustačius piktnaudžiavimą, jam tektų padengti tokią sumą, kokia buvo skirta asmens ligos išmokai.

„Gydytojai, tiek įstaiga, kurioje gydytojas dirba, yra finansiškai atsakingi už neteisingo nedarbingumo pažymėjimo išrašymą ir jie, tokiu atveju, rizikuoja finansine atsakomybe“, – pabrėžė SAM atstovė.

Ligos išmokomis per pirmą šių metų pusmetį buvo išmokėta daugiau nei 200 mln. eurų. Su pandemija susijusios išlaidos siekia 60 mln. eurų.