- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlymas privalomai periodiškai tikrinti darbuotojus pagal sveikatos ministerijos patvirtintą, PSDF lėšomis apmokamų, ligų prevencijos programų sąrašą nedera nei su Konstitucinio Teismo formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais.
Tokią išvadą dėl tai siūlančių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisų pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
„Manome, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį privalomas periodinis sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas būtų laikomas būtina sąlyga darbuotojui dirbti jo dirbamą darbą (kai darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, būtų nušalinamas nuo darbo ir jam nebūtų mokamas darbo užmokestis) nedera nei su Konstitucinio Teismo (KT) formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais“, – pareiškė Seimo teisininkai, įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams.
Jie atkreipia dėmesį, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti.
„Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas yra savanoriškas; jis nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei.
„Pagal ligų prevencijos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje. Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Joje pažymima, kad žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt.
Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas, kaip akcentuoja teisininkai, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą.
Atsižvelgiant į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du, tris ar penkis metus), anot Seimo teisininkų, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis. Jose siūloma numatyti, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos tikrinimai pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą.
Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma keisti patį profilaktinių sveikatos tikrinimų principą, t.y. jis taptų nebe savanoriškas, o iš esmės privalomas (nes nepasitikrinęs žmogus nebegalėtų įgyvendinti savo teisės į darbą), Seimo Teisės departamentas siūlo įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus, kuriuose būtų pakeistos ankstyvosios diagnostikos programų vykdymo sąlygos.
Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisų siūloma paprašyti Vyriausybės išvados, nes valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Seimo teisininkai siūlo paprašyti Vyriausybės išvados taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Kaip ELTA jau skelbė, prevencines sveikatos tikrinimo programas siūloma įtraukti į darbdavio tvirtinamą privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimo sąrašą ir taip suteikti galimybę turėti jiems apmokamą laisvą dieną. Tai siūlančias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės socialdemokratė Orinta Leiputė ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė.
Pagal siūlomą projektą, privalomai sveikata tikrinama „darbuotojų, patenkančių į ligų prevencijos programas pagal amžiaus grupę bei lytį, – periodiškai pagal sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą, PSDF lėšomis apmokamų, ligų prevencijos programų sąrašą“.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas suaktyvins dirbančius žmones tikrintis sveikatą prevenciniais tikslais, užtikrinant ligos nustatymą ankstyvoje stadijoje, bei bus išvengta sunkių ligos padarinių bei ilgo nedarbingumo.
Darbdavys už šią laisvą diena mokėtų darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Anot projektų autorių, tikslų lėšų poreikį numatytų Vyriausybė.
Šiuo metu Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos, iš kurių 4 yra vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinės programos bei atliekami tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui.
Seimo narės O. Leiputės žiniomis, 2021 m. prevencinėse programose dalyvavo tik 18–44 proc. tikslinės populiacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui3
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...