„TVF pripažįsta, jog Lietuvos ekonomika tikrai gerai atlaikė pandeminį sukrėtimą, ekonomikos susitraukimas buvo vienas mažiausių Europoje, vienas mažiausių tarptautiniu mastu. Tas atsigavimas, kuris jau vyksta, kurį mes matome, yra gana status ir iš principo tvarus. Kalbant apie rizikų pusę, tai, ką TVF tradiciškai akcentuoja Lietuvos atžvilgiu, iš principo labiau susisijęs su struktūrinėmis, ilgalaikėmis šalies problemomis, kurias rekomenduoja spręsti taip siekiant didinti šalies konkurencingumą ir augimo potencialą ilgesniuoju laikotarpiu, tarkime, švietimo sektoriaus problemos. Apie tai tikrai Lietuvoje daug šnekama, pasirašytas susitarimas dėl švietimo ateities tarp politinių partijų. TVF ekspertai atkreipia dėmesį į problematiką švietimo srityje ir ragina gerinti kokybę iš principo visuose švietimo laipteliuose, ragina sukurti daugiau ir tinkamesnių instrumentų persikvalifikavimui, kas yra labai svarbu sprendžiant ir tam tikras darbo rinkos disbalanso problemas, tarkim, užtikrinant mokymosi visą gyvenimą galimybes ir kokybę“, – aiškino finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Anot M. Liutvinsko, TVF ekspertai taip pat kalba ir apie sveikatos apsaugą: „Reikėtų suprasti, kad TVF apie visas struktūrines reformas kalba iš makroekonominės perspektyvos. Tas požiūrio kampas, kurį turi, susiveda į tai, kad viena ar kita reforma turėtų didinti tvarų augimą, augimo potencialą, konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, kad ekonomikos augimas būtų tvarus ir pakankamai spartus. Kalbant apie sveikatą, kalbama apie prevencijos elementus, apie užtikrinimą, kad žmonės kuo ilgiau gyventų sveiką gyvenimą, kad galėtų išlikti darbo rinkoje, ir vyresniame amžiuje galėtų grįžti arba likti ilgiau darbo rinkoje, taip prisidedant prie bendro darbo jėgos skaičiaus, kas yra vienas iš kertinių veiksnių, kuris apibrėžia ekonomikos augimo potencialą“.

„Fondo ekspertai iš principo kalba apie tai, kad viena iš rizikų gali būti, jog ekonomikos augimas bus netgi spartesnis, negu dabar numato institucijos, tiek nacionalinės, tiek europinės ar tarptautinės. Tokiai situacijai esant, reikėtų tą situaciją analizuoti, reaguoti į situaciją ir panaudoti turimus politikos svertus. Tai yra viena iš rizikų, kurią TVF pabrėžia, bet kaip riziką, kuri nebūtinai bus įgyvendinta, bet labiau kaip potencialią riziką, apie kurią politikos formuotojai turėtų galvoti“, – kalbėjo finansų viceministras.

Matome darbo rinkos dinamiką, matome ganėtinai spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą.

Pasak jo, TVF pažymėjo, kad Lietuva gerai atlaikė pandemiją: „Fondas pripažįsta, kad Lietuva tikrai neblogai atlaikė sukrėtimą ir tas atsigavimas yra įsibėgėjęs, matome tikrai spartų augimą, virš 4 proc. tiek šiais, tiek ir kitais metais. Turime suprasti, kad tai tam tikra apimtimi yra determinuotas atsigavimas po šoko, trumpalaikis impulsas. Jis nėra visiškai trumpalaikis, tęsiasi, išeina ir į vidutinį laikotarpį, bet jeigu mes kalbame apie tvarų augimą vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, tai neišvengiamai reikia reformų, reikia daryti struktūrinius žingsnius, kurie didintų tą potencialų šalies augimą, spręstų problemas, kurios yra struktūrinės, tarkime, švietimo srityje“.

„Lietuvos ekonomika jau yra viršijusi priešpandeminį lygį, esame tarp tų keleto Europos ekonomikų, kurios šiuo metu yra tokioje pozicijoje. Tai yra pozityvi žinia. Augimas yra pakankamai stiprus, jis šiuo metu yra tvarus, daugiau ar mažiau atitinka augimo potencialą, tai yra svarbi žinia. Žiūrint į ateitį, kaip ir minėjau, gali būti vienų ar kitų rizikų išsipildymas, materializavimasis ir į tai reikėtų reaguoti turimomis priemonėmis, tarkime, modifikuojant kitų metų biudžeto deficito dydžio tikslą“, – sakė finansų viceministras.

Kaip teigė M. Liutvinskas, Lietuvos ekonomikai perkaisti rizikos nėra: „Mes kol kas nematome perkaitimo rizikos. Tikrai atidžiai vertiname situaciją ir jeigu matysime, kad ta rizika didėja, bus reaguojama su visomis priemonėmis, kurias turime savo arsenale. Kalbant apie tai, kad verslui reikėtų ruoštis, tai visada yra universali taisyklė, kad reikia ruoštis. Ta kryptis, kur būtų galima koncentruotis, yra produktyvumo didinimas, ypač verslui, kuris yra eksportuojantis. Matome darbo rinkos dinamiką, matome ganėtinai spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą ir turėtų didėti produktyvumo augimas. Labai svarbus verslo įmonių vaidmuo, jų investavimas į atsinaujinimą, į tam tikrus produktų automatizavimus ir pajėgumų plėtrą, tam, kad produktyvumas išliktų ir eitų koja kojon su atlyginimų augimu“.

M. Liutvinskui teko girdėti įspėjimų, kad ekonomikos atsigavimas gali baigtis su pandemijos pradžia: „Teko girdėti tokių kalbų. Spėčiau, kad didele dalimi jos yra susijusios su tuo, kad reaguojant į pandemiją buvo iššautos dvi patrankos – fiskalinė patranka, nes visos šalys daug skolinosi, daug leido išėjo į deficitą, tą matome Lietuvoje, Europos Sąjungoje, JAV, o kita patranka – didžiųjų pasaulio bankų vykdoma itin laisva pinigų politika, sukuriant fiskalinę erdvę vyriausybėms, palaikant žemus skolinimosi kaštus. Nuo to atsispirdami, dalis ekonomistų vertina, kad tas atsigavimas gali būti trumpalaikis. Matyt, priklauso nuo šalies ir nuo to, kokia ta ekonomikos būklė buvo įeinant į pandemiją. Ką mes turėjome Lietuvoje? Turėjome gana tvarų ir spartų augimą. Mes į šitą krizę atėjome be jokių disbalansų, be jokių didelių ekonomikos iškrypimų, kurie iš principo mums padėjo atlaikyti ir patį sukrėtimą taip gerai, kaip mes jį atlaikėme. Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, nematau prielaidų, kad tas augimas būtų trumpalaikis. Jeigu mes žiūrime į vidutinį laikotarpį, į projekcijas, kurias šiuo metu turime, tai vis vien augimas viršija 3 proc. Tad jis yra ganėtinai spartus ir reiškia, kad mes po truputį konverguojame link Vakarų Europos. Tas procesas vyksta ir jam kažkokių didelių rizikų Lietuvoje aš neįžvelgiu. Aišku, reikia spręsti struktūrines problemas, kurios apriboja tą potencialų augimą“.