- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos kirpėjai, taip pat ir Lietuvos, siekia apsivalyti savo gretas nuo nekvalifikuotų grožio paslaugų teikėjų, o tikri specialistai gautų vieno pavyzdžio sertifikatus. Ar tai reiškia, kad turėtų brangti kirpimas?
Kvalifikacijos įrodymas
"Bus vieno pavyzdžio trijų lygių ES sertifikatai, – sako Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė. – Baigusieji profesines mokyklas, baigusieji privačias ir aukštesniąsias. Mes penkerius metus priklausome "Coiffure EU" asociacijai, vienijančiai Europos šalių kirpėjų asociacijas, federacijas ir organizacijas. Ir visą tą laiką kartu bandome Europos Komisijoje išsikovoti tuos sertifikatus. Mūsų europinės asociacijos vadovas belgas Jefas Vermeulenas susidarė tokį įspūdį, kad biurokratija Briuselyje, kaip ir daugelyje šalių, stabdo visą šį procesą. Yra trys šalys, turinčios savo sertifikatus, Norvegija, Danija ir Austrija. Bet reikia dar pakovoti, kad Europos Komisija galų gale nuspręstų, kokie sertifikatai turi būti. Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra."
Tikimasi numatyti, kiek per metus valandų tobulintis turėtų skirti meistras ir tik išpildžiusiajam reikalavimus būtų pratęsiamas sertifikato galiojimas.
Ar sertifikatas bus privalomas?
"Nenorėčiau, kad būtų vartojamas žodis "privalomas", – paaiškino KIGSA prezidentė, tačiau neslėpė, jog sertifikatas pas mus būtų išduodamas tik Lietuvos piliečiui, baigusiam mokslus ir priklausančiam asociacijai. – Neišduosime bet kam. Narystė asociacijoje yra savanoriška. Jei žmogus yra sąmoningas, norės apsiginti nuo visų nereikalingų problemų, norės tapti bendruomenės nariu ir turėti sertifikatą."
Per daug salonų
Tokios naujovės reikštų, kad Lietuvoje bus kontroliuojamas grožio salonų darbuotojų skaičius. Kirpėjų asociacijos vadovė neslepia, kad tai būtų labai gerai. Statistikos, kiek mūsų šalyje yra kirpėjų, nėra, bet manoma, kad gali būti net 5 tūkst.
Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra.
Deja, prieš kiekvieną savaitgalį pas kirpėją neprasibrausi, būtina užsirašyti iš anksto.
"Manau, kad kartais tos eilės sudaromos dirbtinai, – mano J.Mačiulienė. – Geri meistrai turi užsakymų į priekį. Bet tik geri. Aš geriau palaukčiau eilėje pas meistrą nei nusikirpčiau pas bet ką, o paskui vis tiek reikėtų eiti pats tą gerą meistrą. Neįmanoma kontroliuoti, kada salone dirba kirpėja, kuri turi patirtį, ir jauna mergina, išsinuomojusi darbo vietą. Abiejų vienodos kainos."
Ji svarsto, ar apskritai mūsų šalyje reikia tiek kirpyklų, grožio salonų.
"Būna viename name po penkis. Nėra išvis reglamentuota. Nėra net teisės aktų, kurie apibrėžtų, kas mes tokie esame. Jau dešimt metų dirbu asociacijoje, bet, kaip sakoma, vienas pats sau miške gražus, – pasiguodė J.Mačiulienė. – Bandėme ir prie ankstesnių valdžių šiokius tokius žygius daryti, bet visą laiką atsimušdavome į sieną.
Prie šios valdžios net nedrįstu kreiptis, nes nelabai suprantu, ką jie apskritai daro. Mūsų valdininkai nustumia mus į šoną, esame neįdomūs. Mes nei nafta, nei prekyba, nei alkoholis, nei tabakas. Susidarė įspūdis, kad esame lyg ir paslaugų sektorius, kuris yra reikalingas kiekvienam žmogui. Bet kai susiduriame su problemomis, nėra kam už mus pakovoti."
Apsaugos savo rinką
J.Mačiulienė neabejoja, kad sertifikatus jau turinčios Norvegija, Danija, Austrija ir kitos neturinčios siekia apsaugoti savo grožio specialistus nuo pigesnės darbo jėgos iš tokių valstybių kaip mūsų.
"Ten nuvažiavęs nelegaliai neįsidarbinsi. Maltos ir Kipro kirpėjų asociacijos turi labai dideles galias. Mes – visiškai jokių. Jie su valdžia yra sutarę, kad kiekvienas kirpėjas privalo būti asociacijos narys, nes organizacija dirba jiems. Niekam nereikalingi invaziniai kirpėjai, neturintys kvalifikacijos. Mes nebijome ir egzaminų.
Tačiau, J.Mačiulienės teigimu, atsiradus visoje Vakarų Europoje galiojančių sertifikatų, neatsitiks taip, kad plūstelės iš Lietuvos kirpėjų banga: "Nebus taip. Skirtingi mūsų požiūriai į darbą, skirtingos mūsų ir dažymo, šukavimo tradicijos. Nesvarbu, kad visi esame europiečiai, tačiau skirtingi ir temperamentu, ir išsilavinimu."
Ir kirpėjai kepami
KIGSA prezidentė mano, kad mokyklos parengia per daug ir kirpėjų. Turėtų būti griežta atranka, dabar esą priima visus, kas tik nori. Tačiau net nežino, į kurią valstybinę įstaigą su savo interesais galėtų kreiptis.
"Nepriklausome jokiai ministerijai. Nei Ūkio, nei Švietimo ir mokslo, nei Sveikatos. Niekas mūsų nenori. Net kai mes laimėjome pasaulio čempionate aukso medalius, siunčiau į visas ministerijas laiškus pasigirdama, kokie mes šaunuoliai, atsakymas buvo: jūs nepriklausote mums. Nori mus prie amatininkų priskirti. Visiškai ignoruojami", – pyktelėjo kirpėjų asociacijos vadovė.
Tiesa, ji priminė, kad tik Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba juos pastebėjo. Nurodė, kad kerpant vyrus ir moteris už skirtingą kainą pažeidžiamos žmonių teisės. Skandalas buvo sukeltas prieš trejus metus, tačiau J.Mačiulienė ir dabar įsitikinusi, kad negali būti dedamas lygybės ženklas tarp vyrų ir moterų kirpimo. Net Vakaruose, kur žmogaus teisės lygesnės nei čia, taip neva nėra.
"Lietuvoje norima perlenkti lazdą ir šioje vietoje", – pastebi KIGSA prezidentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...