- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau kurį laiką Lietuvoje vėl pastebimai padaugėjo bankroto bylų, tarp jų ir jūriniame versle.
Nebeliko pelningų verslų?
Verslo bankroto tendencijos labiausiai matomos Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų tvarkaraštyje. Iš šiame teisme vykstančių bylų mažiausiai pusė, o kartais ir du trečdaliai yra susiję su bankrotu ir atskiromis jo procedūromis.
Žvilgtelėjus į bankrutuojančių įmonių sąrašą nebesupranti, koks verslas šiuo metu Lietuvoje yra pelningas. Tarp bankrutuojančių yra įvairiausi verslai – servisai, poilsio namai, statybos, prekyba, baldų gamyba, taksi, skalbimo paslaugos, nekilnojamasis turtas, kosmetika, netgi metalo apdirbimas, akmens gaminiai ar energetika. Daugėja ir bankrutuojančių transporto vežėjų kompanijų.
Į akis krenta ir tai, kad daugėjo bankrutuojančių individualių įmonių, mažųjų bendrijų - tai yra paties smulkiausio privataus verslo vienetų. „Sodra“ ar Mokesčių inspekcija kartais prašo bankroto bylas kelti vos dėl kelių šimtų eurų skolų.
Nebėra žlungančių gigantų
Iš jūrinių bendrovių šiuo metu bankroto procese yra krovinių vežimu užsiiminėjusi „Baltic maritime“, ekspedijavimu ir logistika – „Baltijos eksporto grupė“.
Bankroto procedūra šiuo metu vykdoma ir Klaipėdos uosto laivų bunkiaravimo, užterštų vandenų surinkimo iš laivų bendrovei „Baltijos bunkiaravimo agentūra“.
Jau kurį laiką teisme bankroto bylą bandoma iškelti su projektavimu susijusiai bendrovei „Hidrostatybos projektai“, kur suinteresuotas asmuo yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Neseniai bankroto byla iškelta ir laivų remonto bei statybos bendrovei „Marine Trade Service“.
Likviduotos, bet įvairūs su bankrotu susiję procesai dar vis vyksta dėl krovinių vežimo ir ekspedijavimo bendrovės „Jurtinga Shipping“ (teismuose kyla klausimas dėl galbūt tyčinio bankroto), ekspedijavimo ir vandens transporto bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“, laivų projektavimo grupės „Laivų inžinerija ir konsultavimas“. Jos bankrotas inicijuotas skoloms nepasiekus net 100 tūkst. eurų.
Kol kas teismuose nėra tokių stambių bankroto bylų, kaip prieš 4-5 metus buvo su Pranciškumi Jurgučiu susijusio uosto statybos verslo grupės ar kaip prieš 2-3 metus su laivyba susijusios kompanijos Lietuvos jūrų laivininkystė.
Restruktūrizavimo procese yra Klaipėdos LEZ veikianti metalo apdorojimo bendrovė „Baltic TS Group“, kuriai pretenzijų turi viena Ukrainos laivų statykla.
Prie bankroto dauguma žvejų
Atskirą žlungančio verslo grupę sudaro Baltijos jūros žvejai ir su jais susijusi kitokia veikla. Teisme su bankroto procesu susiję posėdžiai jau vyko dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono.
Net nuo 2011 m. bankrutuojančios įmonės statusą turėjo Baltijos jūros žvejybos bendrovė „Baltijos žuvys“. Jai netgi kelta bankroto byla, bet nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
Praėjusią savaitę vykusiame Baltijos jūros žvejų susitikime su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu žvejai tikino, kad prie bankroto ribos yra beveik visas Baltijos jūros žvejybos laivynas. Kaip aiškinta ministrui, iš 19 žvejybos laivyno įmonių gerai laikosi tik dvi, visos kitos klimstančios į bankrotą.
Taip neva yra todėl, kad dvi įmonės, gaunančios 8 736 tonas Baltijos jūros baltųjų žuvų (strimelių ir bretlingių) kvotų, o likusios 17 - tik 3 784 tonas. Netenka kalbėti apie menkes, nes jų Baltijos jūroje beveik nebeliko.
„Sudarykite sąlygas žvejams išeiti iš verslo, gauti kompensacijas už supjaustytus laivus, kaip tai padarė Latvija. Mes nenorime tapti ubagais“, - prašė žvejai.
Į tai ministras G.Surplys atsakė, kad stebuklo žvejams nereikėtų tikėtis. Jis pažadėjo, kad kreipsis į ES institucijas ir bandys reikalauti, kad Lietuvos žvejams skirtų pinigų kompensacijoms už žvejybos laivus.
Dar 2017 m. dauguma žvejų buvo pareiškę raštišką norą išeiti iš verslo ir gauti kompensacijas. Tačiau keitėsi žemės ūkio ministras, o žvejų prašymas dvejus metus ramiausiai pragulėjo ministerijos valdininkų stalčiuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...