- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje patvirtino, kad artimiausiu metu Taivanas planuoja investuoti šalyje 200 mln. JAV dolerių (apie 176,7 mln. eurų).
Tai trečiadienį pranešė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas (Erikas Huangas).
„Taivanas ruošia investicinį fondą su 200 mln. JAV dolerių pradiniu kapitalu investuoti į Lietuvos pramonės šakas, kurios yra strategiškai svarbios abiem šalims, taip norima sukurti ilgalaikius ekonominius ryšius“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Pasak atstovybės vadovo, strateginis fondas bus finansuojamas Taivano nacionalinio plėtros fondo ir privataus sektoriaus kompanijų.
„Fondas yra patyręs vystant pramonę“, – kalbėjo E. Huangas.
Investicijų paketas yra vienas iš Taivano priemonių plano, skirto ekonominiams ryšiams su Lietuva plėtoti, šaliai patiriant Kinijos spaudimą. Jį Taivano atstovai vadina neturinčiu precedento ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę.
Planas taip pat apima specialios darbo grupės, kuri sudarytų sąlygas bendradarbiauti abiejų šalių verslams, steigimą, Kinijos atmestų lietuviškų prekių perėmimą, įskaitant skubius atvejus.
Pasak atstovybės vadovo, jau įkurta speciali Taivano vyriausybės darbo grupė, kuri daug dėmesio skirs Lietuvos siekiui tobulėti puslaidininkių pramonėje.
„Lietuva – šios darbotvarkės viršūnėje“, – kalbėjo E. Huangas.
Pasak jo, pirmoje šių metų pusėje Lietuvoje turėtų apsilankyti Taivano puslaidininkių ekspertų komanda, be to, su Taivano stipendijomis puslaidininkių technologijas studijuoja 20 studentų.
Taip pat žadama organizuoti specialius renginius, kur Lietuvos verslai būtų pristatyti kaip patikimos produkcijos tiekėjai, galėtų užmegzti tiesioginius ryšius su Taivanu.
„Taivano rinkos ir toliau liks atviros lietuviškai produkcijai, įskaitant pieno produktus ir javus“, – sakė E. Huangas.
Jo teigimu, šio darbo rezultatus „pamatysime per kelis artimiausius mėnesius“.
Pernai rudenį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, Kinija tokius veiksmus palaikė bandymu veikti kaip nepriklausomai valstybei, nors salą ji laiko nedalomos Kinijos dalimi.
Dėl to buvo sustabdyti Kinijos krovininiai traukiniai į Lietuvą, nutrauktas maisto eksporto leidimų išdavimas, Lietuvos įmonėms sumažinti kredito limitai ir pakeltos kainos, be to, Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...