Jo teigimu, naujo DK kritikai išeitines išmokas naudoja kaip vėliavą, kviesdami nepatenkintųjų minias ant barikadų. „Lygiai taip pat spekuliuojama tuo, esą naujas kodeksas įteisina tai, kad darbuotojai darbdavių atžvilgiu – silpnoji pusė“, – tvirtina T. Davulis.

Naujasis DK, kurį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo kuriamas daugiau nei trejus metus. Prie jo dirbo daugiau nei dešimties teisininkų grupė, kuriai vadovavo T. Davulis. Jo teigimu, Lietuvai naujo DK reikėjo jau seniai, o jei jis po Naujųjų metų strigtų, visada esą galima pataisyti tai, kas neveikia.

– Ar po svarstymų Seime smarkiai pasikeitė jūsų su kolegomis kurtas naujas DK?

– Norėčiau pradėti nuo to, kad buvome paprašyti sukurti naują DK ir, pradėję šį darbą, kaip mokslininkai laikėmės nuostatos, jog jį privalome atlikti sąžiningai, atsiribodami nuo bet kokių lobistinių grupuočių.

Įvertinę esamą darbo santykių Lietuvoje situaciją, manėme, kad pedagogams, aktoriams, žurnalistams, kitiems kūrėjams, gydytojams, sportininkams reikėtų turėti tam tikrus darbo santykių ypatumus. Tačiau tokią pradinę mūsų nuostatą šios grupės išstūmė.

Sportininkai nepanoro turėti nieko bendro su darbo teise, nors visoje Europoje sportininkai priskiriami darbuotojams. Lietuviams sportininkams atrodo, jog jiems neprivalu paisyti prievolės mokėti mokesčius.

Teatralai ėmė piktintis, kai jiems buvo pasiūlytos terminuotos darbo sutartys, kurios, mano galva, būtų suteikusios daugiau laisvės, gaunant vaidmenis viename ar kitame teatre. Dabar yra tokia situacija, kad aktoriai turi galimybę gudrauti: kai nori, jie turi darbuotojo statusą, kai nenori – neturi.

Bandė mus užpulti ir medikai, tačiau Seime pavyko savo poziciją apginti. Jie nenorėjo, kad jų veiklą paliestų interesų konfliktas ir leidimas ar neleidimas konkuruoti su darbdaviu.

Medikai išsigando ir net buvo nuėję skųstis pas prezidentę D. Grybauskaitę, kai pajuto, kad, dirbant valstybinėse ligoninėse ar poliklinikose, gali tekti aiškintis savo vadovams, kodėl dar papildomai dirba privačiose medicinos įstaigose. Bet naujajame DK liko galimybė medikų paklausti, ar jie lojalūs savo darbdaviams.

Mano galva, turėtų būti užkirstas kelias medikams ligonius iš valstybinių ligoninių persivilioti į privačias klinikas.

Mes stengėmės darbo santykius sutvarkyti civilizuotai, kad negudrautų ir nespekuliuotų nei darbdaviai, nei darbuotojai.

– Matyt, per daugelį metų įvairiose sferose yra įsigalioję tiek nerašytų įstatymų, nuostatų, susitarimų, kad pajudinti, pralaužti  tuos „kultūrinius klodus“ būtų labai nelengva.

– Pralaužti ir pakloti naujus darbo santykių pamatus. Profsąjungos bandė pasiekti, kad vietoj keturių mėnesių apskaitinio laikotarpio (laikas, per kurį darbo grafikas sutvarkomas taip, kad darbuotojas per savaitę galėtų dirbti 42 valandas – LRT.lt)  būtų paliktas tik vienas mėnuo. Tačiau kaip mes būtume atrodę prieš galimus rimtus investuotojus, kai visoje Europoje galioja keturių mėnesių apskaitinis laikotarpis?

Tas pats dėl įspėjimo laiko, atleidžiant iš darbo, arba išeitinių išmokų. Buvo pageidavimų, kad darbuotojai būtų įspėjami dėl atleidimo iš darbo prieš keturis mėnesius ir už šešis mėnesius būtų išmokamos išeitinės išmokos. Suprantu, visiems norisi gauti kuo daugiau, bet taip nesielgia nė viena kaimyninė šalis. Mes irgi privalome matyti, kas darosi pasaulyje.

Tam, kad Lietuvoje būtų padidintas konkurencingumas, naujajame DK įrašėme, kad įspėjimo laikotarpis dėl atleidimo iš darbo būtų nuo vieno iki dviejų mėnesių, o išeitinės išmokos būtų mokamos nuo vieno iki trijų mėnesio algų dydžio.

Pavyzdžiui, Slovakijai pavyko atsivilioti automobilių „Jaguar“ gamyklą, dėl kurios šalies biudžetas padidės net trimis proc. Tačiau rinkdamasi, kur investuoti, ši gamykla ilgai studijavo įvairių šalių darbo kodeksus, darbo jėgos kaštus ir atleidimo iš darbo tvarką.

– Kodėl naujame Darbo kodekse buvo pasiūlytos nulinės darbo sutartys?

– Pagal vis dar galiojantį DK, norint priimti žmogų į darbą kelioms valandoms, prireiktų kur kas ilgesnio laiko, kol būtų sutvarkyti visi priėmimo dokumentai, ir dirbti jis galėtų pradėti tik kitą dieną, nes nuo įdarbinimo turi pareiti viena diena. Todėl ir reikia turėti nulio valandų darbo sutartį, pagal kurią žmogus galėtų dirbti tada, kai nori ar turi laiko.

Nesant nulio valandų darbo sutarčių, žmonės tiesiog nueina į šešėlį, o už darbą jiems sumokama kažkaip nelegaliai.

– Ar naujame DK atsirado nuostata dėl galimybės dirbti ne visą darbo dieną?

– Pagal senąjį DK, darbuotojai neturi galimybių prašyti darbdavio, kad jiems būtų suteikta galimybė pereiti prie nepilnos darbo dienos. Naujajame DK atsiranda darbuotojo teisė reikalauti, kad darbdavys jam sudarytų sąlygas dirbti nepilną darbo dieną. O jei darbdavys nenorės to imtis, privalės įrodyti, kodėl nenori arba negali.