- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę.
„Skaičiuojame, kad apie 40 proc. Lietuvos ekonomikos, Lietuvos sektorių ir įmonių patiria neigiamą netiesioginę įtaką, susijusią su mažmenine paklausa mūsų eksporto rinkose, neigiamą įtaką, susijusią su tuo, kad dalis darbuotojų dabar negauna pilnų pajamų, o ateityje, tikėtina, irgi negaus išaugus nedarbo lygiui. Ir dėl to taip pat šių metų bendrasis vidaus produktas bus mažesnis“, – trečiadienį telekonferencijoje sakė N. Mačiulis.
Bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį gali smukti dešimtadaliu, o per visus metus – 5 proc.
N. Mačiulio teigimu, krizė turės tiek neigiamų, tiek teigiamų pasekmių, įskaitant ir naujas galimybes Lietuvai.
„Tai, kas įvyko dabar, labai sustiprins protekcionizmą, nacionalizmą ir kaltųjų paiešką. Kai išryškėjo tokie faktai, kad, pavyzdžiui, 95 proc. pasaulyje gaminamų antibiotikų gaminami Kinijoje arba kad 80 proc. visų aktyvių komponentų, naudojamų JAV vaistų gamyboje, irgi yra gaminami Kinijoje, tai ar Donaldas Trumpas (Trampas), ar bet kuris kitas JAV prezidentas turi labai stiprius kozirius dar labiau raginti įmones sugrįžti į JAV, susigrąžinti gamybą ypač svarbiuose ekonomikos sektoriuose. Manau, kad panašių tendencijų matysime ir kitose pasaulio valstybėse“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, dėl sutrikusios tiekimo grandinės kilęs šokas taip pat gali lemti pasaulio įmonių polinkį diversifikuoti tiekimo grandinę ir nepriklausyti vien nuo Kinijos.
„Tai, kad daug prekių iš Kinijos vasario-kovo mėnesiais sunkiai pasiekė Europos Sąjungą, kitas pasaulio šalis, irgi paliks neigiamą ekonominį pėdsaką ir daugelis įmonių pergalvos, ar tikrai visus komponentus nori gaminti Kinijoje ar tikrai nori priklausyti nuo vienos valstybės, o galbūt reikėtų – net ir už didesnę kainą – sutrumpinti tą tiekimo grandinę, turėti didesnes atsargas“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
„Čia tikrai matau galimybių ir Lietuvos verslui – aptarnauti didesnę dalį Europos Sąjungos įmonių, ir ne tik gaminant baldus, ne tik gaminant mažesnės pridėtinės vertės tarpinio vartojimo prekes, bet išplėsti savo galimybes“, – pridūrė jis.
Tiesa, pasak jo, didesnės atsargos, trumpesnė tiekimo grandinė reikš ir didesnes kainas ir, bent jau vidutiniu laikotarpiu galima laukti kai kurių prekių brangimo.
Dar viena krizės pasekmė – išaugusi pasaulio skola, galbūt lemsianti infliaciją. Lietuvos skola, banko vertinimu, didės nuo nuo 37 proc. iki daugiau negu 50 proc. BVP.
„Tai vis tiek viena mažiausių skolų Europos Sąjungoje ir pasaulyje ir tikrai ne skola yra problema tame kontekste, kai centriniai bankai yra pasiruošę supirkti visą valstybių skolą tik tam, kad neprasidėtų depresija ir neišaugtų nedarbo lygis. Bet ilguoju laikotarpiu, vėlgi ir daugeliui įmonių, ir valstybių reikės pagalvoti, ką daryti su ta didesne skola, ir kone vienintelis sprendimas sumažinti realią skolos naštą bus didesnė infliacija, kurią toleruos centriniai bankai“, – sakė N. Mačiulis.
Pernai Lietuvos BVP augo 3,9 proc., nedarbo lygis siekė 6,5 proc. Bankas iki krizės prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,6 proc., o kitąmet – 2,4 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu5
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...