.png)
- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Swedbank“: Lietuvoje daugėja žmonių, kurie kalėdinėms dovanoms išleis mažiau
Lietuvoje daugėja žmonių, kalėdinėms dovanoms planuojančių išleisti nedaug pinigų, o tai rodo, kad jie jaučia sunkmetį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto tyrimas. Pasak banko analitikų, kuklesnes išlaidas dovanoms lemia didėjančios kainos.
Anot instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, gyventojų, skiriančių dovanoms iki 30 eurų, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo penkiais procentiniais punktais.
„Kas yra svarbu ir kas yra kiek kitaip jau šiais metais, tai, kad tie gyventojai, kurie galėjo skirti dovanoms mažiausiai, jų biudžetas buvo iki 30 eurų arba labai simbolinis, tai jie jau jaučia sunkmetį, infliaciją, galbūt daugiau nerimo. Tokių gyventojų padaugėjo nuo 3 proc. iki 8 procentų. Tai pirmoji turbūt tokia ryškesnė indikacija, visi kiti pasiskirstymai lieka labai panašūs“, – antradienį pristatydama tyrimą teigė J. Cvilikienė.
Numatomos vidutinės išlaidos kalėdinėms dovanoms šiemet mažėja 4,5 proc. iki 106 eurų, vienai dovanai numatoma skirti 25 eurus, arba 7 proc. mažiau nei prieš metus. J. Cvilikienės teigimu, kuklesnes išlaidas dovanoms lemia didėjančios kainos.
„Išaugusios energinių išteklių ir kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų kainos paskatino gyventojus peržiūrėti savo finansinius prioritetus ir Kalėdų dovanoms susiplanuoti kiek kuklesnes išlaidas“, – teigė analitikė.
Infliacija maždaug 17 proc. didina išlaidas šių metų šventiniam stalui, kuriam planuojama išleisti vidutiniškai 83 eurus.
Tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų mano, kad 2023-ieji bus blogesni nei 2022 metai, kiti gyventojai tikisi tokių pat arba geresnių metų.
Atliekant tyrimą „Swedbank“ užsakymu spalio pabaigoje buvo apklausti 1009 suaugę šalies gyventojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
J. Krisiūno filmo „Vyrų sv...
-
Nacionalinės „Eurovizijos...
-
Lietuvos futbolo geriausiųj...
-
FIBA Čempionų lyga: „Rytas...
-
342-oji karo Ukrainoje diena...
-
Prezidento komandos darbo dien...
-
Vilniuje atidarytas didžiausi...
-
Vilniaus oro uosto naujojo i...
-
Lietuvos nacionalinio dramos t...
-
Kėdainiuose įgriuvo tiltas...
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą2Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės12023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos5Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip71Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...