- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamojo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių. Be to, mūsų šalies gyventojai dažniau renkasi naujesnės statybos būstą, kuriam skolinasi vidutiniškai mažiau nei šalių kaimynių gyventojai, rodo banko atlikta analizė.
„Swedbank“ duomenimis, sparčiausias augimas, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, užfiksuotas Estijos rinkoje – čia suteikta 46 proc. daugiau būsto paskolų. Pagal būsto finansavimo aktyvumą, nuo Estijos nedaug atsiliko Latvija, kurioje palyginamuoju laikotarpiu sudaryta 44 proc. daugiau būsto finansavimo sutarčių. Lietuvoje sudarytų būsto finansavimo sandorių skaičius išaugo 21 proc.
„Didelį aktyvumą būsto rinkoje šiuo metu stebime visose Baltijos šalyse, o kaimyninėse valstybėse sandorių šuolis pirmoje metų pusėje buvo pastebimai didesnis nei Lietuvoje. Pandemija erdvesnį būstą rinktis paskatino estus – šioje šalyje individualių namų dalis padidėjo nuo 27 iki 30 proc. visų sandorių. Latvijos gyventojai dažniau ėmė pirkti butus, kurių dalis tarp visų sandorių išaugo iki 76 proc.“ – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Pasak jo, Lietuvoje proporcija tarp butų ir individualių namų per pastaruosius metus nesikeitė bei šiuo metu sudaro, atitinkamai, 67 ir 33 proc.
Kas skolinasi didžiausias sumas
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, didžiausias sumas būsto įsigijimui Baltijos šalyse skolinasi Estijos gyventojai. Vidutinė paskola butui įsigyti šioje šalyje siekia apie 91 tūkst. eurų, namui – daugiau kaip 132 tūkst. eurų. Estijoje per pastaruosius metus užfiksuotas ir didžiausias vidutinės paskolos pokytis – ji padidėjo daugiau kaip 10 proc.
Latvijos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai apie 62 tūkst. eurų, namui – apie 114 tūkst. eurų. Vidutinė paskola Latvijoje palyginamuoju laikotarpiu išaugo apie 6 proc.
Lietuva iš kaimyninių Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad vidutinė paskolos suma butui ir namui įsigyti yra gana panaši ir siekia, atitinkamai, 78 ir 83 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Paskolos suma mūsų šalyje per metus padidėjo vidutiniškai 5 proc.
„Palyginti ryškius skirtumus tarp paskolų dydžio lemia nekilnojamojo turto kainų skirtumai ir paskolų suteikimo geografija. Pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje didžioji dalis paskolų išduodama būstui šių šalių sostinėse įsigyti. Lietuvoje sostinės veiksnys nėra toks reikšmingas, nes beveik du trečdaliai būsto finansavimo sandorių sudaroma kituose šalies miestuose ir regionuose, ir tai kiek sumažina vidutinę paskolos sumą šalyje“, – pažymi P. Ladziato.
Lietuviai renkasi naujesnės statybos būstą
Pasak P. Ladziato, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus.
„Swedbank“ suteiktos paskolos 2019-2021 m. statybos butams įsigyti Lietuvoje sudaro 32 proc. visų butams įsigyti skirtų paskolų, o net kas antra (51 proc.) namo paskola yra skirta naujos statybos namui įsigyti arba statyti.
Estijoje paskolos naujiems butams įsigyti sudaro 31 proc., naujiems namams – 40 proc. visų atitinkamo tipo paskolų. Latvijoje, atitinkamai, 18 proc. ir 44 proc. visų atitinkamo tipo paskolų.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pagal būsto plotą, visų Baltijos šalių gyventojų įsigyjami butai yra panašūs – jų plotas vidutiniškai sudaro apie 63 kv. m.
Lyginant individualius namus, lietuviai ir estai renkasi įsigyti arba statyti panašaus ploto namus, kurių dydis vidutiniškai siekia apie 149 kv. m. Tuo metu latviai prioritetą teikia didesnio ploto individualiems namams – jų vidutinis plotas sudaro apie 187 kv. m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...