- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinės Tautos ir pasaulio mokslininkai sako, kad žmonėms reikėtų alternatyvių maisto šaltinių. Ir vabzdžiai galėtų būti vienas jų, nes jie maistingi. Europos Komisijos reglamento pataisos, atveriančios daugiau galimybių naudoti svirplių miltus įvairiems produktams, net duonai ir šokoladui, sukėlė pasipiktinimo ir sąmokslo teorijų bangą internete.
Ne tik apie svirplių miltus LNK žurnalistas pakalbino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialistą Deividą Kalinauską.
– Jūs skaitėte šias diskusijas feisbuke? Ar yra tiesos šiose sąmokslo teorijose? Gal paneigsite tuos sklandančius mitus?
– Taip, teko skaityti šia tema nemažai straipsnių, tiek įrašų feisbuke, tiek į skambučius atsakyti. Žmonės labai greitai sureagavo ir išsigando, kad jau seniai į produktus yra dedama vabzdžių ir jie specialiai niekaip neženklinami. Ir neva tik dabar Europos Komisija liepia paženklinti svirplius ar kitus vabzdžius produktuose, kas yra netiesa, vienas iš didžiausių mitų, kurį norėčiau paneigti. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą, bet koks maisto produktas turi turėti sudėtinių dalių sąrašą. Ir ši informacija turi būti aiškiai nurodyta. Taigi ten bus nurodyti ir vabzdžiai ar jų sudedamosios dalys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl, tarkim, kokie nors šokolado gamintojai, duonos kepėjai norėtų dėti svirplių miltus į savo produktus?
– Na, pirmiausiai reikėtų pastebėti, kad tai – gana nišinė rinka. Vabzdžių nauda gal būtų tai, jog jie pasižymi maistingumu, turi daug baltymų. Todėl norint populiarinti ar sveikuolišką maisto produktą, ar parodyti alternatyvą kitiems baltymų šaltiniams, galima būtų pridėti ir vabzdžių produktų.
– Svirplių auginimas miltams nėra juk didelis verslas, didelė rinka?
– Priklauso nuo to, kieno paklausite. Žinoma, augintojai ir įkurtos asociacijos pasaulyje stengiasi skatinti ir plėsti šią rinką. Teikti kaip alternatyvą visiems kitiems. Ypač pabrėžia, kad tai yra geriau kaip žaliasis kursas dėl jautienos, dėl išskiriamo anglies dioksido, dėl suvartojamo vandens kiekio ir pan. Bet šiuo metu, žiūrint Lietuvos mastais, tai – labai nedidelė rinka.
– Kokio ilgio yra tas produktų, kuriuose dabar leista naudoti svirplių miltus, sąrašas?
Augintojai ir įkurtos asociacijos pasaulyje stengiasi skatinti ir plėsti šią rinką.
– Kaip ir išvardinta Europos Komisijos reglamente, tas sąrašas gana ilgas, bet kol kas tikrai nematome didelio gamintojų susidomėjimo naudoti svirplių miltus savo produktų gamyboje.
– Kaip jūs atsakote visiems šiems žmonėms, kurie kelia klausimus, kad šie miltai gali būti kenksmingi, kad ne viskas ištirta?
– Pirmiausiai reikėtų remtis moksliniais įrodymais. Ši informacija pateikta Europos maisto saugos tarnybos (EFSA). Tik įvertinę visas paraiškas, jie suteikia leidimą tiekti produktą į rinką. Tas pareiškėjas turi pateikti didžiulį mokslinių tyrimų, literatūros analizių sąrašą. Pats įvertinti produktą ir per aštuoniolika mėnesių, įvertinusi visus dokumentus, EFSA suteikia arba nesuteikia leidimą tiekti į rinką produktus.
– Turbūt ES maisto produktai yra tikrinami griežčiausiai pasaulyje?
– ES teisės aktų reikalavimai yra labai griežti. Ir labai mažai vietos palikta interpretacijoms. Tad nematau preteksto vartotojams bijoti, kad jie įsigis produktą, ant kurio ženklinimo etiketės nebus parašyta kažkokios sudedamosios dalies.
– Ar šie svirplių miltai gali sukelti alergiją?
– Taip, vabzdžių baltymai gali sukelti alerginę reakciją tiems žmonėms, kurie yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams ir dulkių erkėms. Tokia informacija turės būti gamintojų pateikta ant ženklinimo etiketės, kaip kad pienas, riešutai, kiaušiniai ir kt. Netgi privalės išvardinti, kokioms rūšims, panašioms į vabzdžius, alergiški žmonės gali susidurti su problemomis ar sveikatos sutrikimais.
– Ar tokių aršių diskusijų dėl svirplių miltų kilo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje?
– Neteko girdėti iš kitų ES šalių tokių atsiliepimų. Gal dar nežinome, gal kitą savaitę dėl to kils dar didesnis ažiotažas. Kas žino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...