– Švedija praktiškai nenaudoja dujų. Aukštas kainas Europoje ir lemia labai aukštos dujų kainos. Švedija pasigamina pusę elektros hidroelektrinėse, o kitą pusę – atominėse elektrinėse. Ir tas, ir tas nebrangu. Atominės labai senos, hidroelektrinės taip pat beveik jau nieko nekainuoja. Bėda, kad vasarą būna remontai, priežiūros darbai, vandens telkiniuose, rezervuaruose ne visada būna, todėl reikia ir jiems iš kažkur gauti elektros. Šiuo metu pas juos irgi kaina arti 30 centų už kilovatvalandę.

– Kodėl toks skirtumas? Ar Lietuva nieko neturi panašaus?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galėtume turėti, jei būtume gerai integruoti. Su Latvija turime praktiškai vienodą kainą, nes išvystyta sistema. Estijoje truputį pigiau nei Latvijoje, nes Latvija su Estija neturi 100 proc. ryšio garantijų, tačiau turi du neblogus kabelius į Suomiją. Jei būtų pakankamai visų elektros linijų, kainos būtų vienodos. Tačiau kadangi kainos iššoko iki fantastinių aukštumų, pati Norvegija pradėjo bambėti. Gyventojai skundžiasi, kad labai išaugo kainos. Jų nuomone, pagrindinė priežastis – labai integravosi, turi ne vieną kabelį į Europą, kur kainos aukštesnės. Nepaisant to, kad Norvegijoje kaina turėtų būti labai maža, nes 90 proc. elektros pagamina hidroelektrinėse, likusi dalis – vėjo elektrinėse, jie moka daugiau nei 20–30 centų.

– Ar vieno kabelio su Švedija yra per mažai?

– Taip. Kai Europoje prasidėjo energetikos reforma, buvo iškelta idėja, kad, jei susijungsime, mūsų elektros rinka veiks puikiai ir kainos išsilygins. Bėda, kad vidutiniškai Europoje galima tik 15 proc. iš vienos šalies į kitą persiųsti. Lietuva yra nepalyginamai geroje situacijoje. Mes iš Švedijos galime atsigabenti trečdalį mums naudingos elektros, iš Lenkijos kažkiek irgi galime.

Kainos dabar išaugo, nes sumažėjo vartojimas, daug elektrinių atlieka remontą, priežiūrą. Jos dirba ne visa galia.

– Kaip žiūrite į ateitį – politinius planus daugiau kompensuoti saulės elektrinių statybą? Ar kainos mažės dėl to?

– Visos priemonės ilgalaikės. ES politika – palaipsniui einame link atsinaujinančios energijos. Bet ji šiuo metu reikalauja tam tikrų garantijų, papildų. Jei nepučia vėjas ar nešviečia saulė, reikia kitų pajėgumų. Kalbama ir planuojama, kad ateityje bus baterijų, leidžiančių kaupti elektrą. Kol kas, deja, nenusimato, kad elektros kainos mažėtų.

– Kiek gali kainuoti elektra iki Naujųjų metų?

– Sunku pasakyti. Žiūriu optimistiškai. ES vykdo savo planus, turi užsipildę iki 70 proc. talpyklas. Žiemą sutiksime neblogai pasiruošę. Tikimasi, kad dar Rusija kažkiek parduos dujų. Vokietija dar neturi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Situacija kelia nerimą. Kainos dabar išaugo, nes sumažėjo vartojimas, daug elektrinių atlieka remontą, priežiūrą. Jos dirba ne visa galia. Tikimasi, kad po vasaros darbų elektrinės dirbs visa galia.