Šva­ri gam­ta pri­klau­so nuo bu­te­lio deg­ti­nės?

Lie­tu­vos miš­kuo­se ir pae­že­rė­se ta­po ge­ro­kai šva­riau, kai alaus ir gai­vių­jų gė­ri­mų pa­kuo­tėms bu­vo įves­ta už­sta­to sis­te­ma. Ta­čiau nu­ma­to­ma jos plėt­ra, įtrau­kiant stip­raus al­ko­ho­lio ir vy­no stik­li­nę ta­rą, ke­lia dau­gy­bę klau­si­mų, mat ji rei­ka­lau­ja mil­ži­niš­kų in­ves­ti­ci­jų, ku­rios var­gu ar at­si­pirks. Ge­ro­kai pi­giau bū­tų pa­sta­ty­ti dau­giau žmo­nėms pa­to­gių rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rių stik­lo at­lie­koms.

Mi­li­jo­nai už ta­rą

Ša­lies gy­ven­to­jų ap­klau­sos duo­me­ni­mis, 2016 m. įves­ta už­sta­to už pa­kuo­tes sis­te­ma ten­ki­na ab­so­liu­čią dau­gu­mą res­pon­den­tų – 97 pro­c. Gy­ven­to­jai pri­tar­tų jos plėt­rai, siū­lo tai­ky­ti už­sta­to sis­te­mą ne tik gė­ri­mų pa­kuo­tėms, bet ir padan­goms, teks­ti­lei, aly­vai ir kt. Ta­čiau žmo­gus, gaudamas po 10 cen­tų už grą­ži­na­mą pa­kuo­tę, neį­ver­ti­na, ko­kių rea­lių są­nau­dų pa­ti­ria sis­te­mos or­ga­ni­za­to­riai ir kad šios plėt­ra jiems kai­nuo­tų mi­li­jo­nus. Ga­lų ga­le, vi­sas papildo­mas iš­lai­das tek­tų pa­deng­ti var­to­to­jams, nes brang­tų jų per­ka­mi ga­mi­niai.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­ta eks­per­ti­zė nu­sta­tė, kad ant­ri­nių ža­lia­vų surinkimas į rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rius yra net 6 kar­tus pi­ges­nis ne­gu už­sta­to sis­te­ma, ku­ri pa­de­da su­rink­ti iš gy­ven­to­jų 10 pro­c. stik­lo at­lie­kų srau­to.

Tei­sės ak­tai tvar­ky­ti pa­kuo­tes įpa­rei­go­ja gė­ri­mų ga­min­to­jus ir im­por­tuo­to­jus. Aplin­kos mi­nis­te­ri­jos At­lie­kų po­li­ti­kos gru­pės va­do­vės Ag­nės Ba­go­čiū­tės teigimu, už­sta­to sis­te­ma bu­vo su­kur­ta ša­lies di­džių­jų ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų lė­šo­mis, o kon­tei­ne­ri­nę at­lie­kų su­rin­ki­mo sis­te­mą dau­giau­sia fi­nan­sa­vo savivaldy­bės, pa­si­nau­do­da­mos ir ES pa­ra­mos lė­šo­mis. To­dėl bū­tų tiks­lin­ga plės­ti bū­tent kon­tei­ne­ri­nę sis­te­mą, sie­kiant, kad prie plėt­ros dau­giau pri­si­dė­tų ir ter­šė­jai.

„Iki ki­tų me­tų lie­pos pri­va­lo­me per­kel­ti ES am­bi­cin­gus žie­di­nės eko­no­mi­kos tikslus į Lie­tu­vos tei­si­nę sis­te­mą. Pa­gal pa­kuo­čių at­lie­kų per­dir­bi­mą mū­sų ša­ly­je yra ste­bi­ma ga­na ge­ra si­tua­ci­ja: iki 2025 m. bus pri­va­lo­ma per­dirb­ti ne ma­žiau 65 pro­c. pa­kuo­čių, o 2017 m. duo­me­ni­mis, pas mus jau bu­vo pa­siek­ti 63 pro­c. Bet sis­te­mai vis tiek rei­ka­lin­gi po­ky­čiai, nes pa­žan­ga tvar­kant pa­kuo­tes yra sulė­tė­ju­si.“

Eks­per­tų tei­gi­mu, jei­gu į už­sta­to sis­te­mą bū­tų įtrauk­ta stip­raus al­ko­ho­lio ir vy­no stik­li­nės pa­kuo­tės, per me­tus bū­tų su­ren­ka­ma pa­pil­do­mai 43 tūkst. t bu­te­lių – tai 180 pro­c. dau­giau, ne­gu su­ren­ka­ma šiuo me­tu. Skai­čiuo­jant pa­gal pa­kuo­čių kie­kį, už­sta­to sis­te­mai pa­pil­do­mai tek­tų 20 pro­c. vie­ne­tų pa­kuo­čių dau­giau nei da­bar, o sis­te­mos stei­gė­jų in­ves­ti­ci­jos dėl to siek­tų dau­giau nei 3 mln. eu­rų.

Prob­le­ma – stik­las

Vie­šo­sios įstai­gos „Užs­ta­to sis­te­mos ad­mi­nist­ra­to­rius“ va­do­vas Gin­ta­ras Var­nas abe­jo­ja, kad, iš­plė­tus už­sta­to sis­te­mą da­bar siū­lo­mu bū­du, iš­ties pa­ge­rė­tų stik­lo pa­kuo­čių su­rin­ki­mas. Mat ir da­bar stik­li­nių bu­te­lių į ta­ro­ma­tus su­ren­ka­ma 10 pro­c. ma­žiau ne­gu plas­ti­ko ar skar­di­nių. Jie yra sun­kūs, dūž­tan­tys, tad ti­kė­ti­na, kad žmo­nėms pa­to­giau juos tie­siog iš­mes­ti į stik­lo at­lie­kų kon­tei­ne­rį. Ži­no­ma, jei­gu toks ne­to­lie­se yra.

Vi­suo­me­nės švie­ti­mas tu­rė­tų bū­ti sis­te­mi­nis, pra­de­dant nuo dar­že­li­nu­kų ir mokyk­li­nio am­žiaus vai­kų iki dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų.

„Ver­ti­nant ap­lin­ko­sau­gos as­pek­tu, sta­tis­ti­ka ro­do, kad gam­to­je stip­rūs alkoholiniai gė­ri­mai var­to­ja­mi daug re­čiau nei res­to­ra­nuo­se, ka­vi­nė­se ar namuo­se. Gry­bau­to­jas, ei­da­mas į miš­ką, vei­kiau pa­siims mi­ne­ra­li­nio van­dens bu­te­liu­ką, gal skar­di­nę alaus, bet ma­žai ti­kė­ti­na, kad ne­šis deg­ti­nės ar šampano at­švęs­ti gry­bo ra­dy­bas. Be to, stip­rūs gė­ri­mai yra bran­gūs, ir vertinant, kad vie­nas iš pa­grin­di­nių už­sta­to sis­te­mos ele­men­tų yra mo­ty­va­ci­ja, ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių, jog 10 cen­tų už­sta­to dy­dis pa­kan­ka­mai mo­ty­vuos žmogų vež­tis iš miš­ko tuš­čią kon­ja­ko bu­te­lį, už ku­rį mo­kė­jo 40 eu­rų“, – abe­jo­jo G.Var­nas.

Pa­sak jo, Eu­ro­po­je tik dvi vals­ty­bės yra įtrau­ku­sios stip­raus al­ko­ho­lio ta­rą į užsta­to sis­te­mas, – Kroa­ti­ja ir Suo­mi­ja. Va­di­na­si, abe­jo­nių dėl to­kio spren­di­mo tu­ri ne tik Lie­tu­va.

„Yra ir eko­no­mi­nis as­pek­tas – mū­sų par­tne­riai pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie su­ren­ka pakuo­čių at­lie­kas, tu­rė­tų ieš­ko­ti pa­pil­do­mų plo­tų ta­ro­ma­tams, sam­dy­ti dau­giau dar­buo­to­jų, ka­dan­gi stik­li­nės pa­kuo­tės uži­ma dau­giau­sia vie­tos, – svars­tė G.Var­nas. – To­dėl ma­nau, kad kon­tei­ne­ri­nę sis­te­mą rei­kia to­bu­lin­ti, kad ji pasireng­tų su­tvar­ky­ti ne tik stik­lo at­lie­kas, bet ir tet­ra­pa­kus, plas­ti­ki­nius maišelius ir vi­sa ki­ta.“

Jam ant­ri­no ir Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos va­do­vė eko­no­mis­tė Rū­ta Vai­nie­nė.

„Pre­ky­bi­nin­kai vie­no­kiu ar ki­to­kiu bū­du da­ly­vau­ja abe­jo­se at­lie­kų tvar­ky­mo siste­mo­se – ir už­sta­to, ir kon­tei­ne­ri­nė­je, to­dėl iš vi­daus ga­li­me pa­ly­gin­ti jų efekty­vu­mą, ap­ri­bo­ji­mus ir plėt­ros ga­li­my­bes, – tei­gė ji. – Jei­gu bus nu­spręs­ta plės­ti už­sta­to sis­te­mą, mes tik­rai at­nau­jin­si­me dis­ku­si­jas dėl įkai­nių dy­džio, kurios vis dar vyks­ta nuo jos įve­di­mo.“

Anot eko­no­mis­tės, ple­čiant už­sta­to sis­te­mą, pre­ky­bi­nin­kams ne tik tek­tų rū­pin­tis pa­pil­do­mo­mis pa­tal­po­mis, bet ir la­bai smar­kiai keis­tų­si dar­buo­to­jų dar­bo sąlygos, taip pat ti­kė­ti­na, kad di­dė­tų klien­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.

„Ma­nau, jei­gu gy­ven­to­jai su­vok­tų, ko­kių po­ky­čių jiems ža­da dar di­des­nis už­sta­to sis­te­mos iš­plė­ti­mas, jų ryž­tas ap­klau­so­se pa­si­keis­tų. Pre­ky­bi­nin­kai, kaip didžiau­si pa­slau­gų tei­kė­jai ir mo­kes­čių mo­kė­to­jai, no­rė­tų, kad vals­ty­bė ieš­ko­tų ga­li­my­bių plės­ti kon­tei­ne­ri­nę ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mo sis­te­mą. Jos organizatoriams rei­kė­tų su­teik­ti ga­li­my­bę nu­ma­ty­ti žings­nius, kaip ra­cio­na­liau tvar­ky­ti stik­lo pa­kuo­tes, vals­ty­bė tu­rė­tų ati­džiai kont­ro­liuo­ti pro­ce­są, o mes ir­gi pri­si­dė­tu­me prie pro­ver­žio šio­je sri­ty­je“, – sa­kė ji.

ES lė­šos – į ba­lą

Di­džiau­sios pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas, jau 16 me­tų veikian­čios vie­šo­sios įstai­gos „Ža­lia­sis taš­kas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Po­cius var­di­jo fak­tus: sis­te­ma šiuo me­tu uži­ma apie 67 pro­c. pa­kuo­čių tvarkymo rin­kos, pa­sta­ty­ta 280 tūkst. in­di­vi­dua­lių stik­lo rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rių, jais nau­do­ja­si be­veik 700 tūkst. in­di­vi­dua­lių na­mų val­dų gy­ven­to­jų, 9 400 „varpe­lių“ stik­lui pa­sta­ty­ta ko­lek­ty­vi­niam nau­do­ji­mui, šias at­lie­kas ša­ly­je iš­ve­ža 42 įmo­nės, o to­kių pa­kuo­čių su­rin­ki­mas kon­tei­ne­ri­nė­je sis­te­mo­je nuo 2015 m. išau­go 64 pro­c.

„Ši inf­rast­ruk­tū­ra tap­tų ne­rei­ka­lin­ga, jei­gu vy­no ir stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų stiklinėms pa­kuo­tėms bū­tų įves­ta de­po­zi­to sis­te­ma, nes į ją per­si­kel­tų apie 92 pro­c. da­bar su­ren­ka­mo ant­ri­nės ža­lia­vos kie­kio, – tei­gia K.Po­cius. – Ką mes pa­sa­ky­tu­me apie 700 tūkst. gy­ven­to­jų, ku­rių stik­lo pa­kuo­tės pai­ma­mos tie­siai iš kie­mo? Ačiū, ger­bia­mie­ji, kad rū­šia­vo­te, bet da­bar vis­ką vež­ki­te į par­duotu­ves?O pi­ni­gai už ko­lek­ty­vi­nius kon­tei­ne­rius, ku­rie bu­vo pa­sta­ty­ti už ES pa­ra­mos lėšas, bus tie­siog iš­mes­ti į ba­lą?“

Jo tei­gi­mu, pa­ga­lį į ra­tus sis­te­mai pa­ki­šo ir bu­vu­sie­ji va­di­na­mie­ji „Eco taš­kai“ – ant­ri­nių ža­lia­vų su­pirk­tu­vės, mat dau­gy­bė stik­lo su­rin­ki­mo „var­pe­lių“ bu­vo sunio­ko­ti, no­rint paim­ti gy­ven­to­jų ten su­mes­tas stik­lo pa­kuo­tes ir jas pri­duo­ti už cen­tus.

„Ža­la bu­vo di­džiu­lė, bet šian­dien, kai to­kių su­pir­ki­mo punk­tų be­veik ne­be­li­ko, kon­tei­ne­ri­nė sis­te­ma vei­kia sėk­min­giau“, – pri­pa­ži­no K.Po­cius.

Eks­per­tai nu­sta­tė, kad kon­tei­ne­ri­nės sis­te­mos au­gi­mo po­ten­cia­las, tin­ka­mai į ją in­ves­ta­vus, yra apie 45 pro­c. Pa­na­šiai ma­no ir vie­šo­sios įstai­gos „Ža­lia­sis taškas“ stei­gė­jai.

„Tai pa­siek­ti ga­li­ma ap­rū­pi­nus stik­lo kon­tei­ne­riais dar apie 100 tūkst. individualių val­dų bei op­ti­mi­za­vus ko­lek­ty­vi­nio nau­do­ji­mo kon­tei­ne­rių tink­lą, nes kai kur gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad kon­tei­ne­riai sto­vi jiems ne­pa­to­gio­se vie­to­se, lai­ku neiš­ve­ža­mas jų tu­ri­nys. Taip pat svar­bu tin­ka­mai ap­rū­pin­ti rū­šia­vi­mo kontei­ne­riais vie­šą­sias erd­ves – pa­vyz­džiui, pa­jū­ry­je apie 95 pro­c. šiukš­lia­dė­žių tu­ri­nio – pa­kuo­tės“, – tei­gė K.Po­cius.

Pa­sak jo, svarbu ir vi­suo­me­nės švie­ti­mas bei eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos įver­ti­ni­mas. Nors gy­ven­to­jų ap­klau­sos ro­do, kad jie sten­gia­si rū­šiuo­ti at­lie­kas, gy­ve­ni­miš­kos si­tua­ci­jos iš­kal­bin­gos. Vie­nas iš­si­ne­ša­mo mais­to res­to­ra­nas at­li­ko ban­dy­mą – pra­dė­jo pa­kuo­ti pa­tie­ka­lus į eko­lo­giš­kas pa­kuo­tes, bet dėl to mais­tas pa­bran­go maž­daug vie­nu eu­ru. Klien­tai, įver­ti­nę pa­bran­gi­mą, pa­si­rin­ko ne eko­lo­giš­ką pakuo­tę, o ki­tus spren­di­mus ir dau­ge­lis mi­nė­ta­me res­to­ra­ne lan­ky­tis nu­sto­jo.

„Tai­gi, vi­sa­da rei­kia pa­sver­ti, ku­ris spren­di­mas la­biau su­ba­lan­suo­tas ir tva­rus. Vi­suo­me­nės švie­ti­mas tu­rė­tų bū­ti sis­te­mi­nis, pra­de­dant nuo dar­že­li­nu­kų ir mokyk­li­nio am­žiaus vai­kų iki dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų, – įsi­ti­ki­nęs K.Po­cius. – Tam bū­ti­na pa­si­telk­ti Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ją, kad į ugdy­mo pro­gra­mas bū­tų in­teg­ruo­tas ir švie­ti­mas apie ap­lin­kos tvar­ky­mą, at­lie­kų rū­šia­vi­mą. Tik to­kiu bū­du, kaip ro­do už­sie­nio vals­ty­bių pa­tir­tis, vi­suo­me­nė ga­li pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų, tu­rint kon­tei­ne­ri­nę įvai­rių at­lie­kų rū­šia­vi­mo sis­te­mą.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

BBD

BBD portretas
Paprastai tai tokiais atvejais, tie diegėjai gali bybį valgyt vartotojo sąskaita, nes vartotojas jau senai achujelinęs laukia progos jį suišt gamintojui iki skrandžio.

Xaras

Xaras portretas
Eina ta.kauno svara s.. nuo nauju brangina.siukliu tvarkyma apie 50 proc
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių