- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujosios tvarkos, pagal kurią smulkių siuntų nebebūtų galima siųsti kaip paprastų laiškų, įsigaliojimas laikinai sustabdytas, tačiau Lietuvos paštas planų neatsisako. Tiesa, kol šakočiai, dešros, drabužiai ir panašūs daiktai bus siunčiami kaip laiškai, paštui teks skaičiuoti nuostolius.
Siunčia net šakočius
Lietuvos paštui paskelbus, kad sunkesnės nei 2 kg siuntos, kurių ilgis, plotis ir storis viršija atitinkamai 35, 26 ir 2 centimetrus, nuo lapkričio 1-osios bus registruojamos kaip siuntiniai, kilo nemenkas šurmulys. Tačiau, į situaciją pažvelgus įdėmiau, pasirodė, kad visas šis triukšmas, privertęs Lietuvos paštą laikinai atsisakyti savo planų, iš esmės kilo dėl nieko.
Be to, ir patys pokyčiais besipiktinantys Lietuvos pašto klientai elgiasi nenuosekliai. Pavyzdžiui, Lietuvos pašto užsakymu rinkos tyrimų bendrovė SIC atliko gyventojų apklausą ir teiravosi, kas siunčiant siuntas Lietuvoje gyventojams yra svarbiausia. Net 90 proc. apklaustųjų pirmiausia įvardijo, kad jiems svarbiausia yra paslaugos kokybė – greitas ir saugus laiško pristatymas adresatui.
Tačiau kaip Lietuvos paštas turėtų užtikrinti paslaugų kokybę, jei gyventojai kaip paprastus laiškus siunčia ir įvairius daiktus – netgi šakočius, meškeres, mėsos gaminius, kitus maisto produktus, buitinę ar elektroninę techniką ir panašiai. Būtent dėl šios priežasties nuo lapkričio turėjo būti aiškiai reglamentuota, kas yra laiškas, o kas – siuntinys.
„Norime įvesti aiškų standartą, kas yra laiškas, o kas – siuntinys. Įvairūs daiktai, siunčiami siuntose, negali būti siunčiami kaip pašto korespondencija. Jie turi būti siunčiami kaip siuntiniai“, – aiškino Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
Pasak jos, iki šiol už siuntą mokama tik pagal jos svorį, nevertinant jos matmenų. Už siuntų pristatymą mokėjimai užsienio šalių paštams priklauso ne tik nuo svorio, bet ir matmenų. Dėl šios priežasties neretai Lietuvos paštas užsienio šalių paštams sumokėdavo gerokai daugiau, nei Lietuvos paštui už siuntos siuntimą sumokėdavo siuntėjas.
Sunku konkuruoti
Nors naująją tvarką buvo nuspręsta atidėti, Lietuvos pašto vadovybė planuoja, kad vėliausiai po kelių mėnesių pokyčiai vis vien bus įgyvendinti. Poziciją su priekaištų Lietuvos paštui išsakiusia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ketinama suderinti dar iki metų pabaigos.
„Jeigu matysime, kad RRT turi kokių nors pastabų, ar reikia ką nors koreguoti, mes tiesiog susiderinsime, pakoreguosime ir, aišku, informuosime, jei bus kokių nors pakeitimų", – antradienį Lietuvos radijui sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Pasak jos, iš naujosios tvarkos didesnių papildomų pajamų Lietuvos paštas tikrai negaus. Visų pirma, Lietuvos pašto paslaugos ir taip yra vienos pigiausių, palyginti su atitinkamų kitų ES šalių institucijų paslaugų kainomis. Be to, naujoji tvarka paliestų juokingą visų per Lietuvos paštą keliaujančių siuntinių dalį – vos apie kelis procentus.
„Pirmiausia bus siekiama padengti savo sąnaudas, susijusias su siuntų pristatymu į užsienio šalis", – tvirtino L.Minderienė.
Lietuvos pašto mokėjimai užsienio paštams, t. y. bendrovės patiriamos tiesioginės paslaugos teikimo sąnaudos, už tokių siuntų pristatymą užsienio šalyje daugeliu atveju priklauso nuo siuntų matmenų, o mokėjimų dydžiai už vienų ar kitų matmenų siuntų pristatymą užsienio valstybėje gali skirtis net kelis kartus.
Nuo 2013 m. pradžios pašto paslaugų rinka Lietuvoje liberalizuota, o Lietuvos paštas dirba vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, kaip ir kiti pašto paslaugų teikėjai. Lietuvoje veikia 757 pašto paslaugas teikiančios įmonės, tačiau tik vienintelis Lietuvos paštas yra įpareigotas teikti paslaugas kaimuose bei kitas socialines paslaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...