- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.
Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.
Finansų ministerija pabrėžia, kad atsiliekama įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis finansuojamus projektus – suplanuota 61 proc., pasirašyta sutarčių 21 proc. ir investuota 13 proc. Susisiekimo ministerijai skirtų ES lėšų.
Todėl siūloma iki gruodžio 10 dienos imtis priemonių, kad būtų greičiau pasirašytos ekologiškų autobusų įsigijimo bei pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo sutartys.
Be to, pasak Finansų ministerijos, vėluojant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui, stringa 91 mln. eurų ES lėšų panaudojimas, už kurį atsakinga Energetikos ministerija. Vis dėlto tikimasi, kad šių metų pabaigoje projektui bus išmokėta nemaža dalis paramos.
Be to, 89 mln. eurų ES paramos nepanaudota šilumos tinklų modernizavimo ir plėtros projektams, kurių trukmė yra 24–40 mėnesių ir kurie gali būti įgyvendinami tik ne šildymo sezono metu.
Pasak ataskaitos, daugiausiai ES lėšų išmokėjusios yra Socialinės apsaugos ir darbo (59 proc.) ir Aplinkos ministerijos, mažiausiai – Energetikos (28 proc.), Vidaus reikalų (30 proc.) ir Kultūros (32 proc.) ministerijos.
Per tris metų ketvirčius ministerijos iš viso paskirstė 592 mln. eurų ES lėšų – tai sudaro 50 proc. 2019-ųjų asignavimų (1,2 mlrd. eurų).
Rugsėjo pabaigoje Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas užėmė 9-ąją vietą ir viršijo ES vidurkį.
Nuo 2014-2020 metų veiksmų programos pradžios sudaryta sutarčių už 5,073 mlrd. eurų (76 proc.) ES fondų lėšų. Iš viso per finansinį laikotarpį numatyta investuoti 6,709 mlrd. eurų ES lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma1
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais2
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
VSD pranešėjo istoriją tyrusi laikinoji komisija Seimui planuoja pateikti išvadas
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...
-
Seimo komitetas gesina idėją elektronines cigaretes pirkti tik vaistinėse ir su receptu1
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui atmesti iniciatyvą elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik gavus gydytojo receptą. ...