- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics“ vadove Ilona Lepp.
– Vis dažniau užduodamas klausimas – dėl ko nerimauja vartotojai ir kaip keičiasi jų elgsena?
– Rūpesčiai visiškai pasikeitė. Pastaruoju metu didžiausią rūpestį visiems Baltijos šalių gyventojams kelia karas ir jo padariniai. Lietuvoje susirūpinę 60 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 64 proc. Kitas ne mažiau svarbus rūpestis – augančios kainos: Lietuvoje – 49 proc., Latvijoje – 52 proc. ir Estijoje – 55 proc. Tarp penkių didžiausią susirūpinimą keliančių dalykų lieka rūpestis dėl augančių degalų kainų ir komunalinių išlaidų. Susirūpinimas sveikata pastaruosius penkerius metus buvo pirmoje vietoje, dabar nueina į antrą planą. 2020 m. rugpjūčio mėnesį daugiau nei 50 proc. gyventojų buvo susirūpinę dėl COVID-19, dabar beveik nekreipiame dėmesio ir pripratome – išliko tik 10 proc.
Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse.
– Kas šiame tyrime jus labiausiai nustebino ir kuo skiriamės nuo estų ir latvių?
– Nustebino susirūpinimas dėl karo ir noras padėti. Lietuvoje buvo linkę padėti ukrainiečiams net 76 proc., šiek tiek daugiau Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, kai klausėme ką jie darė dėl savęs ir savo artimųjų, trečdalis išvis nieko nedarė, nepanikavo, 29 proc. skaitė oficialią informaciją. Visi patikrino pasų ir ID kortelių galiojimo laiką. Estai galbūt racionalesni ir apie keliones negalvojo, jie staiga pradėjo kaupti atsargas. Estams infliacija ir augančios kainos kelia daugiausia nerimo.
– Kaip pasikeitė vartojimas? Kiek žmonės išleidžia savo baimėms pinigų?
– Įtakos turėjo pandemija, kad į parduotuves neiname kiekvieną dieną. Per trumpą laikotarpį išaugo 50 proc. vartotojų, kurie apsiperka ilgesniam laikui, ir sumažėjo vartotojų, kurie vaikšto į parduotuvę kiekvieną dieną. Įdomu, kad lietuviai tiesiog mėgo leisti laiką parduotuvėse vietoj pasivaikščiojimo.
– Ar fizinės parduotuvės netapo mažiau įdomios nei internetinės?
– Prieš pandemiją tik 10 proc. gyventojų teigė, kad apsiperka internetinėse parduotuvėse. Dabar – jau daugiau nei 32 proc. perka internetu bent kartą per mėnesį. Seniau pirkdavo ilgo galiojimo prekes, dabar perka ir vaisių, daržovių, pieno, duonos gaminių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar dėl tokio įpročio ateityje neišnyks fizinės parduotuvės?
– Manau, ne. Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse, taip pat mažose ir specializuotose. Manau, jie lygiaverčiai konkurentai.
– Ar dabar žmonės ieško kainos, o ne kokybės?
– Žinoma, kainos. Infliaciją paveikia kylančios būtinų prekių kainos 67 proc. ir degalų kainos – 60 proc. Vartotojas nelinkęs atsisveikinti su kiekiu, jis laukia akcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...