Mažėja degalų kainos: dar didesnis atpigimas reikštų ekonominę krizę?

„Pigiau yra maloniau, bet ko negali pakeisti, dėl to ir nesijaudini“, – sakė gyventojas.

„Reikia labai taupyti. Aš, kaip statybininkas, pildavausi už 20–30 eurų. Trukdydavo darbui. Dabar jau pilną baką pilu“, – kalbėjo kitas vyras.

„Pigimą pastebiu. Galėtų būti dar geresnės kainos. Naftos kainos nukrito labiau“, – teigė kitas gyventojas.

Pasak kainų stebėjimo portalo vadovo, labai skiriasi brangiausio ir pigiausio degalinių tinklų kainos. Benzino galima prisipilti ir už vieną eurą ir 45 centus, ir už beveik vieną eurą ir 60 centų. Dyzelino kainos skiriasi dar labiau. Kai kur jis kainuoja vos vieną eurą ir 35 centus, bet galima rasti ir 30 centų brangiau.

„Dabar skirtumas yra iš tiesų įspūdingas. Anksčiau stebėdavome 10–20 centų skirtumą. Dabar jis – iki 30 centų“, – kalbėjo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Degalinių atstovų atsakymas – ne visos degalinės spėjo išparduoti brangesnį žieminį dyzeliną.

„Degalinės turbūt skirtingai pereina prie kitokio produkto, atsargose dar turi žieminio dyzelino, kurį turi parduoti“, – sakė naftos produktų prekybos asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dyzelinas pinga ir dėl to, kad brangesnį žieminį keičia pereinamasis. Degalų kainas stebintis specialistas pastebi, kad prieš porą metų nafta kainavo tiek pat, kiek dabar, bet degalai tuomet buvo daug pigesni.

„Prie 70 eurų už barelį benzinas kainavo vieną eurą ir 39 centus, o dyzelinas – vieną eurą ir 30 centų. Matome pakankamai nemažą kainų skirtumą“, – tęsė A. Vizickas.

Nors nafta prieš porą metų kainavo tiek pat, kiek dabar, pasak degalinių atstovų, yra ne viena priežastis, kodėl degalai šiuo metu yra brangesni nei prieš dvejus metus.

„Ir valiutos kurso svyravimai, ir atskirų prekių, kaip elektros kaina, kuri yra svarbi kaip darbo užmokestis. Galų gale ir tas apibendrintas vardiklis – infliacija“, – kalbėjo E. Cicėnas.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios degalai jau atpigo maždaug 50 proc.

„Nuo vasario 5 dienos Europa atsisakė pirkti rusišką dyzeliną. Buvo baimių, kad dėl to bus dyzelino trūkumas Europoje, jo kainos gali pasiekti net du eurus už litrą. Tačiau matome, kad pasaulinės tiekimo grandinės persidėliojo. To, ko trūksta, Europa nusiperka iš kitų šalių“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Padėjo ir Vakarų valstybių įvesta 60 dolerių už barelį riba rusiškai naftai.

„Tai padarė pigesnę ne tik rusišką naftą, bet ir jų konkurentų, nes rusai negali parduoti brangiau, o jeigu konkurentai nori konkuruoti su rusiška nafta, jie irgi turi pirkėjams, kurie nenusisuka nuo rusiškos naftos, pasiūlyti savo gaminį už žemesnę kainą“, – sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Ekonomistai mano, kad kainos turėtų išlikti panašiame lygyje. Netgi yra erdvės dar šiokiam tokiam degalų atpigimui.

„Greičiausiai bus lengva korekcija žemyn. Neatmeskime galimybės dėl augimo, jeigu karinis konfliktas pereis į naują eskalacijos fazę“, – tęsė A. Bartkus.

„Nei prielaidų didesniam kainų kritimui, nei kilimui nėra. Kainos galėtų labiau kristi, jeigu daugelyje pasaulio regionų ekonominė padėtis prastėtų“, – sakė N. Mačiulis.

Tačiau daug pigesnių degalų geriau nelaukti, nes tai reikštų rimtą ekonominę krizę ir išaugusį nedarbą.