Apsaugos įmonių ir darbuotojus?

"Jau šiandien stoja arba lėtėja visų statybos įmonių veikla. Statybos sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. šalies dirbančiųjų, todėl privalome imtis konkrečių ir efektyvių priemonių, apsaugoti įmones nuo bankrotų ir išsaugoti žmonių darbo vietas. Negalime kartoti paskutinės krizės klaidų, kai visa atsakomybė nugulė ant verslo ir darbuotojų pečių", – teigė LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

LSA tikisi valstybės pagalbos verslui, susijusi su darbo santykiais. Pavyzdžiui, suteikti įmonėms mokesčių paskolas ir paskolas darbo užmokesčiui prastovų metu, iš "Sodros" lėšų apmokėti darbuotojams nedarbo išmokas už visą nedarbingumo laikotarpį ir suteikti paramą įmonėms, kurių darbuotojai buvo komandiruoti į užsienį ir dėl karantino negali parvykti.

Asociacijos narių nuomone, kai kuriems Darbo kodekso straipsniams turėtų būti paskelbtas moratoriumas.

"Šiandien apskaičiuoti visus laukiančius statybos sektoriaus nuostolius – neįmanoma. Įvertinus anksčiau patirtas krizes, statybų verslas gali susitraukti net iki 60 proc. Kokio masto poveikis bus šį kartą, neįmanoma nuspėti, todėl daug kas priklausys nuo Vyriausybės veiksmų ir priemonių dėl neigiamo koronaviruso padarinių verslui mažinimo", – sako D.Gedvilas.

Kokio masto poveikis bus šį kartą, neįmanoma nuspėti, todėl daug kas priklausys nuo Vyriausybės veiksmų ir priemonių dėl neigiamo koronaviruso padarinių verslui mažinimo.

Finansiniai palengvinimai

LSA paragino Vyriausybę padėti įmonėms, siekiant subalansuoti pinigų srautus.

"Tai reiškia, kad turime netaikyti apribojimų ir lėšų nurašymo ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų bankuose, jeigu įmonės nesumoka mokesčių dėl objektyvių aplinkybių. Būtina atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių už einamuosius metus, pakeisti pelno mokesčio tvarką taip, kad mokestis galėtų būti mokamas pasibaigus mokestiniams metams", – paaiškino D.Gedvilas.

Anot jo, į statybos sektorių krizės padariniai eina iš paskos.

"Statybininkai apmokėjimą gauna tik mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Ir tik negavus šio apmokėjimo, visa tiekimo grandinė (subrangovai, tiekėjai, darbuotojai ir kt.) pajunta tikrą krizės poveikį. Per kiekvieną krizę daugiausia netekusių darbo asmenų buvo statybos sektoriuje. Bendrovės, kurios sustabdė veiklą ir buvo registruojamos kaip likviduojamos, taip pat didžiąja dalimi buvo statybos bendrovės", –  aiškino LSA prezidentas.

Jis priminė, kad statybos sektorius – reikšmingas Lietuvos ekonomikos variklis, kasmet vidutiniškai sugeneruojantis maždaug 10 proc. šalies bendrovo vidaus produkto (BVP), o 2019 m. 7,3 proc. visų šalies darbuotojų dirbo būtent statybos sektoriuje.

Stringa tiekimas

LSA atliko statybos sektoriaus įmonių apklausą dėl koronaviruso sukeltų apribojimų įtakos įmonių veiklai.

"Jau šiandien bendrovės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus ir vykdančios valstybinius projektus, nebegali laiku atlikti statybos darbų dėl tiekimo sutrikimų, tokių kaip laiku neatvežamų statybinių medžiagų ir technikos iš Italijos ar Lenkijos", – problemas vardijo LSA prezidentas.

Asociacija Vyriausybei pasiūlė numatyti statybos darbų terminų viešųjų pirkimų sutartyse pratęsimo galimybę, kartu netaikant atsakomybės už jau atsiradusį terminų praleidimą, ir pratęsti ES finansuojamų projektų įgyvendinimo terminus. Taip pat sutrumpinti perkančiųjų organizacijų atsiskaitymo už atliktus darbus terminus, kadangi kriziniu laikotarpiu valstybės lėšos verslui yra gyvybiškai svarbios.

Atkreipiamas dėmesys, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams 2019 m. Lietuvoje buvo išleista net 2,5 mlrd. eurų.

Pasak D.Gedvilo, subrangovai jau neatvyksta dirbti dėl įvestų apribojimų ir jaučia realią grėsmę, kad užsakovai gali nutraukti pasirašytas statybos darbų sutartis dėl projektų stabdymo arba pradėti taikyti sankcijas.