Statybų ir renovacijos sektorių laukia pokyčiai: keis reguliavimą, orientuos į ES standartą

Pasak Aplinkos ministerijos ir savivaldybių vadovų, taršus statybų sektorius per artimiausius metus turės persiorientuoti į tvarius sprendimus. Tam šiuo metu ruošiami viešųjų pirkimų, taršą, medžiagų perdirbimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.

Ketvirtadienį specialiai šiems klausimams aptarti rengta viešojo bei privataus sektoriaus diskusija „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba 4.0: sektoriaus plėtros darbotvarkė“.

Pirmieji pokyčiai viešųjų pirkimų srityje

Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad nuo 2024 m. visuose statomuose visuomeniniuose pastatuose organinės, tvarios medžiagos turės sudaryti bent 50 proc. Pasak aplinkos apsaugos viceministro Dariaus Kvederavičiaus, siekiant šio tikslo ruošiami reguliaciniai pokyčiai.

„Lietuva, turime pripažinti, atsilieka nuo tendencijų Europoje. Viešojo sektoriaus laukia rimtas iššūkis – koreguoti šiuo metu statyboms galiojančius techninius reikalavimus. Pirmoji pokyčio kryptis yra renovacija. Manome, kad reguliaciniu būdu valstybė turėtų kurti didesnę paklausą tvaresnėms statybinėms technologijoms. Kita kryptis – viešieji pastatai, kur planuojama kelti žaliųjų pirkimų reikalavimus, skatinant naudoti organines konstrukcijas“, – pažymi D. Kvederavičius.

Jam antrinusio Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausias kliūtis šiuo metu kuria nelanksti viešųjų pirkimų sistema.

„Visose 60 savivaldybių vykdome daugiabučių renovaciją, naujų, visuomeninės paskirties pastatų statybą. Natūralu, kad organinės medžiagos, tarp jų mediena, galėtų būti naudojamos dažniau arba didesniais mastais. Tačiau teisinis reguliavimas, statybų reglamentai, aukštingumo klausimai mus pastato į poziciją, kad norėdami statyti koncertų salę ar baseiną, negalime rinktis. Kaip valstybė vis dar mėgstame pirkti už mažiausią kainą, negalvodami apie efektyvumą. Dabartinis reguliavimas mus pastato ant tokių bėgių, kurie neleidžia judėti ta pačia kryptimi, kaip juda Skandinavija ar Vokietija“, – sako M. Sinkevičius.

Tuo tarpu Vincas Sasnauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas, atkreipia dėmesį, kad renkantis tvarumo kryptį teks spręsti ir gaisrosaugos klausimus.

„Žvelgdami į naujas tendencijas, mes joms neprieštaraujame, tačiau saugos klausimai lieka atviri. Atsakymų nėra, kad tai būtų saugu. Proveržis yra Švedijoje, Austrijoje, Estijoje. Reikėtų pasidomėti tų šalių patirtimi sprendžiant saugos klausimus“, – sakė jis.

Statybos įmonių asociacija: sektorius tapo nenašus

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pripažįsta, kad šiuo metu šalies statybų sektorių smukdo našumo problema. Tam įtaką daro stringanti renovacijos programa, pasigendama ir valstybės institucijų dėmesio.

„Sektoriaus pelningumas šiuo metu atsilieka nuo bendro šalies vidurkio. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo renovuoti tik 304 pastatai, kai nustatytas siekis yra iki 10 kartų didesnis. ES skatinant žaliąją statybų bangą, būtina peržiūrėti viešųjų pirkimų procesus ir čia ieškoti galimybių“, – sako D. Gedvilas.

Kita opi problema, anot jo, statybinių medžiagų perdirbimas. D. Gedvilo teigimu, dabar statybų sektoriaus įmonės nėra įpareigotos elgtis tvariai ir rūpintis žiedinės ekonomikos principais.

„Prioritetas šiuo metu teikiamas estetikai ir pastato išbaigtumui. Situacija turi keistis. Pirmiausia, sukuriant specialų investicinį fondą, remiantį medžiagų perdirbimą ir tvarių medžiagų gamybą. Antra, teisės aktai turėtų numatyti ir statybos medžiagų pasą, žymintį naudojamų medžiagų perdirbamumo indeksą“, – pažymėjo LSA vadovas.

NT vystytojai: atsiliekame dėl pasenusio reguliavimo

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, kad Skandinavijos ir ES senbuvės šalys gerokai liberaliau reglamentuoja statybų tvarką ir skatina tvarią statybą. Tuo metu Lietuvoje kol kas tvarūs, iš medžio konstrukcijų statomi statiniai ribojami dėl aukštingumo, todėl sektoriui tenka spręsti taršumo problemą.

„Tikimės, kad po šių diskusijų pažangių šalių vijimosi tempas bus greitas. Turėtume nedelsti ir peržiūrėti įsisenėjusius reglamentus ir juos pritaikyti prie pasikeitusios situacijos rinkoje“, – sako jis.

Lietuvos architektų rūmų prezidentas Lukas Rekevičius pripažįsta, kad žvelgiant į perspektyvą, šalies architektų šioje srityje taip pat laukia pokyčiai.

„Architektų bendruomenė iki šiol neturi daug patirties žaliojoje statyboje, nes tokia statyba labiau buvo vykdoma smulkiame kontekste – individualiose, ne visuomeniniuose pastatuose. Žinoma, visos naujos architektūrinės raiškos priemonės yra sveikintinos, ypač jei jos yra tvarios, draugiškos aplinkai, ir dar estetiškai patraukliau žiūrisi už tradicines statybos medžiagas“, – sakė jis.