Lietuva po COVID-19: investicijos, kurios keis ekonomikos DNR

  • Teksto dydis:

Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau, pranešė finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, didžiulės investicijos bus skirtos žmogiškajam kapitalui, kad Lietuva turėtų pakankamai specialistų aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, taip pat bus skatinamas skaitmeninis verslas, inovacijos, moksliniai tyrimai bei kitos sritys.

„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo Vilius Šapoka.

„Svarbu pasižiūrėti, kokią tai grąžą atneš Lietuvai. Vienas investuotas euras iš šių 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą“, – pridūrė jis.

Naujai sukurtame plane „Ateities ekonomikos DNR“ numatytos investicijos į ekonominę infrastruktūrą: tarptautinių skrydžių atkūrimui ir oro uostų plėtrai numatyta 47 mln. eurų, laisvosioms ekonominėms zonoms ir pramoniniams parkams – 86 mln. eurų, Vilniaus sporto rūmams – 29 mln. eurų, Klaipėdos jūrų uostui, laivybai, „Via Balticai“, geležinkeliams ir kitiems projektams – 164 mln. eurų.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.

„Numatytos tikrai didžiulės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir visų pirma didelis fokusas yra tam, kad švietimo sistema labai greitai galėtų prisitaikyti ypatingai svarbiose srityse (...) Tos investicijos yra numatytos. Aš nekalbu apie grandiozines reformas nesibaigiančias, aš kalbu apie labai konkrečius projektus, kuriuos reikia įgyvendinti tam, kad turėtume specialistų, –pakankamai specialistų greitu metu, kurie galėtų dirbti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose“, – sakė ministras.

Plane investicijoms į inovatyvius ugdymo metodus ir ekonomikai svarbių specialistų rengimą numatyta 96 mln. eurų, dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų, „Horizon Europe“ programą ir mokslinius tyrimus – 82 mln. eurų.

Be to, investicijoms į pramonės skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką skirta 69,5 mln. eurų, naujiems e-verslo, dizaino produktams – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms – 24,6 mln. eurų, „Sandbox“, „Žmogus mašina“ – 14,7 mln. eurų.

Bus remiamos inovacijos ir moksliniai tyrimai: COVID produktai, startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai (212,5 mln. eurų), žemės ūkio atsparumas krizėms (10 mln. eurų), gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai (7 mln. eurų), gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, fintech (25 mln. eurų), skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai kūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas (28 mln. eurų).

Energijos efektyvumui pastatuose skirta 87 mln. eurų, atsinaujinantiems energijos ištekliams – 214 mln. eurų, elektros gamybai, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale – 10 mln. eurų.

Pasak finansų ministro, pagrindinis plano tikslas yra sparčiai investuoti į ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti ūkį į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Žmogiškajam kapitalui buvo suplanuota 313 mln. eurų, o papildomai skirta 297 mln. eurų, skaitmeninei ekonomikai ir verslui – atitinkamai 1,662 mlrd. eurų ir 234 mln. eurų, inovacijoms ir moksliniams tyrimams – atitinkamai 319 mln. ir 392 mln. eurų, ekonominei infrastruktūrai – atitnkamai 1,578 mlrd. ir 353 mln. eurų, klimato kaitai ir energetikai – atitinkamai 608 mln. ir 324 mln. eurų,  rezervui suplanuota 190 mln. eurų naujų investicijų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.

Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešajam aptarimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Uztenka skolintis liaudis pries sita psiaudo plana
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių