- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemijos iššūkiai ir toliau neigiamai koreguoja Lietuvos oro uostų aviacinius rodiklius. Apibendrinus spalio mėnesio rezultatus, matoma, kad keleivių srautai traukiasi – praėjusį mėnesį jie buvo daugiau kaip 20 proc. mažesni nei rugsėjį. Kiek daugiau optimizmo teikia krovinių gabenimas ir augančios šios srities apimtys.
Spalio mėnesį visi trys šalies oro vartai bendrai aptarnavo kiek daugiau nei 77 tūkst. keleivių. Tradiciškai didžiausia keliautojų dalis fiksuojama Vilniaus oro uoste (53 tūkst.), toliau rikiuojasi Kauno oro uostas (17 tūkst.) ir Palangos oro uostas (6,6 tūkst.). Palyginimui, rugsėjo mėnesį, kuris taip pat pasižymėjo smuktelėjusiu keleivių srautu, bendrai buvo aptarnauta per 100 tūkst. keleivių.
Spalį šalies oro uostuose įvyko 2256 skrydžiai arba 23,7 proc. mažiau nei rugsėjį. Pastarąjį mėnesį tolydžio mažėjo ir siūlomų tiesioginių krypčių skaičius – iš viso jų spalį buvo 59, kai rugsėjį šalies oro vartai dar siūlė 68.
Pasak Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, vis labiau mažėjantį keleivių ir skrydžių skaičių lemia nuolat kintantys keliavimo ribojimai.
„Tenka pripažinti, kad didžiausiu aviacijos iššūkiu tampa reguliariai kintančios keliavimo taisyklės. Žmonės negali planuotis išvykų – kiekviena potenciali galimybė skristi kaskart pakimba ant plauko. O kad noras keliauti niekur nedingęs, įrodo skaičiai. Juk išbraukus atitinkamas valstybes iš paveiktų šalių sąrašų, orlaivių užpildymas šokteli dvigubai“, – teigia A. Stikliūnas.
Anot A.Stikliūno, panaši situacija yra ir kalbant apie oro bendrovių skrydžių planus šių metų pabaigai – planavimas vyksta kelioms savaitėms nuo esamos datos būtent dėl nuolat kintančių šalių apribojimų.
Nors keleivinė aviacija pastaruoju metu išgyvena itin įtemptą laiką, Lietuvos oro uostų duomenimis, kur kas geresnė situacija stebima, krovinių gabenimo oru srityje.
Pastaraisiais mėnesiais aptarnautų krovinių skaičius stabiliai didėja. Rugpjūtį bendrai Lietuvos oro uostuose fiksuota 1504 tonos pergabentų krovinių, rugsėjį – 1704 tonos, o spalį – 1708 tonos. Daugiausiai krovinių spalį pervežta Vilniaus oro uoste (1299 tonos), Kaune – 409 tonos. Pastarieji mėnesiai, lyginant juos su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, yra apie dešimtadaliu aktyvesni.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...