- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo dalyvių sąskaitos jau pasipildė beveik 140 mln. eurų, iš jų 41 mln. eurų kaip paskatą skyrė valstybė. Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas moka 830 tūkst. gyventojų – rodo naujausi „Sodros“ duomenys.
„Sodra“ į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pervedė įmokas už balandį – iš viso beveik 38 mln. eurų. Palyginti su kovo mėnesiu daugiau nei 3 mln. eurų išaugo valstybės paskatų suma, kuri balandį perkopė 10 mln. eurų ir pasiekė 12,8 mln. eurų.
Tokį augimą galėjo lemti tai, kad pajamas už praėjusius metus deklaravo savarankiškai dirbantys gyventojai. Dalis jų dalyvauja kaupime, tad valstybė į jų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė paskatas už kiekvieną praėjusių metų mėnesį.
Be to, vien iki gegužės 67 tūkst. gyventojų nusprendė padidinti savo kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir dėl to jiems kiekvieną mėnesį pervedama didesnė valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Aktyvių pensijų kaupimo dalyvių, kurie mokėjo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų balandį buvo 830 tūkst. iš maždaug 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių. Kiti dalyviai įmokėjo nemokėjo, nes Lietuvoje neturėjo darbo ir pajamų, tačiau jie yra dalyviai.
Ką renkasi gyventojai?
Nuo metų pradžios sudaryta jau beveik 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Daugelis šių gyventojų renkasi iškart kaupti didesniu 3 proc. tarifu ir daugiau nei 3 tūkst. iš jų yra vyresni nei 40 m. amžiaus.
Kita vertus, per 5 šių metų mėnesius 2 proc. (25 tūkst.) kaupimo dalyvių pensijų kaupimo sutartis nutraukė ir lėšas sugrąžino „Sodrai“.
8 proc. (100 tūkst.) pensijų kaupimo dalyvių nusprendė pensijų kaupimą sustabdyti palikdami lėšas pensijų kaupimo fonde ir pasilikdami galimybę vėl bet kada atnaujinti įmokų mokėjimą.
120 tūkst. iš 152 tūkst. naujai į pensijų kaupimą įtrauktų gyventojų nuo liepos pradės mokėti 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmokas „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktose kaupimo bendrovėse, jeigu iki birželio 30 d. nesudarys sutarties su kita kaupimo bendrove, nepadidins kaupimo tarifo ar neatsisakys kaupti.
Svarbiausi pensijų kaupimo pokyčiai
1. Paskata visiems dalyviams
Nuo šiol visi gyventojai, kurie dalyvaus pensijų kaupime, gaus paskatą iš valstybės. Paskata priklauso nuo to, kokio dydžio įmoką nuo savo darbo užmokesčio gyventojas kas mėnesį perves į savo pensijų kaupimo sąskaitą.
Jeigu gyventojas moka 3 proc. įmokas, kurios taikomos gyventojams ir iki šių metų pradžios mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio – iš viso beveik 200 eurų per metus. Palyginti vidutinę algą uždirbantis gyventojas pats įmoka apie 36 eurus.
Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo šiol moka 1,8 proc. dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3 proc. Bet savo įmoką galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėja ir valstybės paskata.
2. Mažesni fondų atskaitymai
Kita svarbi naujovė – mažinami fondų atskaitymai arba, kitaip sakant, administravimo mokesčiai. Jie šiemet negali viršyti 0,8 proc. sukauptos sumos, o nuo 2021 m. neviršys 0,5 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra sukaupęs 3 tūkst. eurų, tai 0,5 proc. atskaitymai per metus siektų 15 eurų arba kiek daugiau nei eurą per mėnesį.
3. Investavimo rizika pagal amžių
Be to, nuo šiol gyventojams nebereikės patiems galvoti, kokį fondą – labiau ar mažiau rizikingą – pasirinkti. Jie perkelti į gyvenimo ciklo fondus pagal savo amžių.
Tai reiškia, kad jų lėšos bus investuojamos atsižvelgiant į amžių – kuo žmogus jaunesnis ir dar ilgai kaups, tuo rizikingiau investuojama, o artėjant kaupimo dalyvio pensiniam amžiui rizika mažinama, kad būtų išsaugota sukaupta suma.
4. Išsaugoma „Sodros“ pensija
Dar vienas svarbus dalykas – dalyvaujant kaupime nebemažėja „Sodros“ senatvės pensija. Tai reiškia, jog nuo šiol, nesvarbu, ar žmogus toliau dalyvauja kaupime, ar ne, jis vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją iš „Sodros“, o sukaupta suma iš tiesų bus papildomas mėnesinis priedas prie šios pensijos.
Pažiūrėti, kokia pensiją gautumėte, jeigu dalyvautumėte kaupime ir kokią – jeigu ne, galite „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklėje, kurią rasite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojai.sodra.lt.
5. Nauji kaupimo dalyviai
Nuo šių metų į pensijų kaupimą įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, bet sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 m. ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.
Jie kaupimo dalyviais taps nuo liepos atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje, tačiau gali ir patys pasirinkti bendrovę bei sudaryti kaupimo sutartį. Jie taip pat gali pasirinkti, kokiu tarifu mokėti įmokas – 3 + 1,5 ar 1,8 + 0,3.
Tokiu pat principu nauji kaupimo dalyviai bus įtraukiami kiekvienais metais.
6. Galimybė atsisakyti kaupimo
Kaupti senatvei, ar ne – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, nuo kurio priklausys jo pajamos senatvėje. Šiemet tiek esamiems, tiek potencialiems pensijų kaupimo dalyviams suteikta galimybė atsisakyti dalyvauti kaupime ir įmokų į savo pensijų kaupimo fondo sąskaitą nemokėti.
Jeigu gyventojas kaupime iki šiol dalyvavo, sustabdyti arba nutraukti kaupimą jis gali kreipęsis į savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. Toks pats terminas suteiktas gyventojams, kurie į kaupimą įtraukiami tik šiemet. Tik jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“ arba pateikti prašymą per asmeninę paskyrą.
7. Sukauptas lėšas išmokės „Sodra“
Nuo kitų metų centralizuotu anuitetų mokėtoju taps „Sodra“. Kaip tai vyks?
Gyventojas mokės įmokas ir kaups lėšas fonde, kuris pinigus investuos. Iki sulauks senatvės pensijos amžiaus pasiimti pinigų iš fondo nebus galima, tačiau kaupimo dalyviui nesulaukus pensijos visi pinigai bus paveldimi.
Sulaukus pensinio amžiaus ir žmogui paprašius jo sukaupti pinigai bus pradėti išmokėti panašiu principu, kaip pensija – išmoka kiekvieną mėnesį, kurios dydis priklausys nuo sukauptos sumos.
Gyventojas galės pasirinkti, ar jis nori standartinio anuiteto – garantuotai iki gyvos galvos mokamų išmokų, kurių dydis bus paskaičiuojamas įvertinus vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – jeigu žmogus gyvens ilgiau nei vidutiniškai, jis per visą laiką gaus daugiau pinigų, jeigu trumpiau – mažiau.
Galima sakyti, kad vidutiniškai senatvėje pragyvenęs pensininkas atgaus visą sumą, kurią sukaupė iki senatvės.
Kitas pasirinkimas – atidėtasis anuitetas, kai didžioji dalis sukauptos sumos – 90 proc. – išmokama iki 85 m. amžiaus, o kiek neišmokėta, tiek paveldima. Likę 10 proc. pradedami žmogui mokėti sulaukus 85 m. ir mokami tiek, kiek žmogus gyvens, tačiau nebepaveldimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...