- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet pasikeitus vaiko priežiūros išmokų trukmei ir dydžiams, kiek dažniau renkamasi išmoką gauti dvejus metus – šį variantą šiemet pasirinko 844 žmonės, arba 55 proc. gavėjų, skelbia „Sodra“.
Dauguma naujų išmokos gavėjų buvo moterys – 1,4 tūkst. iš 1,5 tūkst. visų gavėjų, sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Didžioji dalis vaiko priežiūros išmokas pasirinkusiųjų buvo moterys ir jos pradeda šia nauja tvarka gauti išmokas, tik vėliau galėsime matyti, kaip vyrai – pasirenka ar nepasirenka neperleidžiamus mėnesius ir ar išleidžia mamas į darbus. Lankstumo nuo sausio įvesta, pasirinkimai yra“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Zitikytė.
Tėvai, kurių vaikai gimė po šių metų sausio 1 dienos, gali rinktis 18-kos arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tuo metu leidžiama dirbti, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, pagal kurį buvo apskaičiuota išmoka.
Tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po du mėnesius turi prižiūrėti vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį.
„Sodros“ duomenimis, mažėjant gimstamumui, mažėja ir išmokos gavėjų skaičius: nuo 21,4 tūkst. 2019 metais iki 19,2 tūkst. 2022-aisiais.
2010 metais motinystės išmoką gavo 79 proc. moterų, pernai – 86 proc. Pastebima, kad dabar moterys gimdo ir gauna išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios socialinio draudimo stažą. pavyzdžiui, 2005 metais vidutinis jų amžius buvo 25 metai, šiuo metu – 31 metai.
Nors tėvystės atvejų skaičius, tenkantis tam pačiam motinystės atvejų skaičiui, augo, vis dėlto ir toliau vaikus prižiūri daugiausia moterys – vyrų dalis jau kelerius metus išlieka panaši – apie 24 procentai.
2022 metais dažniausiai buvo renkamasi išmoką gauti dvejus metus: iš 27,4 tūkst. gavėjų 25,9 tūkst. pasirinko šį variantą.
Statistika rodo, kad gaudami išmoką, antraisiais vaiko priežiūros metais vyrai dažniausiai dirbo (90 proc. gavėjų), o moterys rečiau derino vaiko auginimą ir darbą (33 proc.). Dirbančių moterų vidutinės pajamos siekė 2204 eurus prieš mokesčius, o vyrų – 3370 eurų.
Pasak K. Zitikytės, dažniausiai vaiko auginimas pristabdo moters karjerą ne tik dvejiems metams, tačiau ir vėliau dar dvejus metus tenka vytis vyrų darbo pajamas.
„Vyrų darbo pajamoms poveikio blogąja prasme nėra, o mamų pajamos kritusios ir paskui bedidėjančios, užtrunka bent ketverius metus, kai darbo pajamos fiksuojamos mažesnės“, – sakė K. Zitikytė.
Moterys augindamos ir slaugydamos vaikus daro karjeros pertraukas, tai lemia mažesnes jų pajamas, todėl jų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 19 proc., arba 104 eurais.
Pastaraisiais metais daugėjo senelių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas: 2019 metais jų buvo apie 670, šiuo metu – 1,5 tūkstančio. Vis dėlto panašu, kad ir tai nepalengvindavo moterų grįžimo į darbo rinką, kadangi 93 proc. tokių senelių toliau dirbo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...