- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metinis atlyginimų augimas gegužę sulėtėjo iki 5,2 proc., kai metų pradžioje viršijo 11 proc., ketvirtadienį pranešė „Sodra”.
„Sodros” teigimu, vidutinis darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus.
Taip pat beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų skaičius, o birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.
„Sodros” direktorė Julita Varanauskienė sakė, kad iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, dauguma buvo moterys.
„Kai žiūrime, kas daugiausia buvo gavėjai, tai kai kalbame apie su vaikų priežiūra susijusius gavėjus, tai 70 proc. buvo moterys. Tai parodo, kad tradicija, jog moterys lieka su vaikais namuose, yra gyva, kita vertus, tai rodo, kad moterys turėjo mažesnes draudžiamąsias išmokas, nes ligos išmoka nesudarė 100 proc. darbo užmokesčio ir pensijos kaupiasi lėčiau“, – žurnalistams sakė J. Varanauskienė.
Šių metų kovą–gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista, nurodo institucija.
Labiausiai situacija dėl koronaviruso pandemijos paveikė vyriausio amžiaus darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vyravo tarp vyriausių 56–65 metų amžiaus gyventojų ir siekė 8300. Tuo metu 31–40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.
J. Varanauskienės teigimu, iš tų asmenų, kurie turėjo nedarbingumo pažymėjimus, 9 proc. buvo atleisti arba jiems įteikti pranešimai apie atleidimą.
„Paslėptas nedarbas, kuris slėpsis po nedarbo išmokomis, mažesnis nei įsivaizdavome, kita vertus, nedarbo išmokų šiuo metu yra augimo pradžia, nes jos yra paskiriamos su pavėlinimu“, – sakė „Sodros“ vadovė.
„Sodra“ taip pat nurodo, kad karantino laikotarpiu jau išmokėjo 110 milijonų eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 milijonais eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
J. Varanauskienė taip pat nurodė, kad pagal dabartinę situaciją „Sodra” savo biudžeto prognozes skaičiuoja pagal optimistiškesnius scenarijus.
„Darydami prielaidą, kad darbo užmokesčio fondas šiemet bus 0,8 proc. mažesnis nei pernai, nedarbo lygis sieks 9,5 proc., karantinas jau baigėsi, dar du mėnesius yra galimybė paveiktiems verslams nemokėti arba atidėti socialinio draudimo išmokas, ligos išmokas, kurios susijusios su pandemine situacija, kompensuos iš Vyriausybė iš valstybės biudžeto. Tai susumavus, skaičiuojame, kad metų pabaigoje ne tik nepritrūks „Sodros“ rezervo, bet dar liks 100 mln. eurų“, – sakė „Sodros“ vadovė.
„Sodra” nurodo, kad gegužę tarp sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista, yra ūkinių prekių prekyba, statyba, maitinimo sektoriai. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.
Tačiau liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto produktų prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...