- Dainius Sinkevičius, www.DELFI.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Nerijus Numavičius ėmėsi žingsnių, kaip išsaugoti milijoninės vertės akcijas, kurias per teismus siekia susigrąžinti jo brolis Julius Numavičius.
Naujienų portalo delfi.lt šaltiniai atskleidė, kad tarp brolių įsiplieskęs ginčas dėl milijoninės vertės turto nė nekvepia taika – verslininkai toliau laikosi priešingų pozicijų ir bet kokia kaina teisybės nusprendė ieškoti tik teisinėmis priemonėmis. Verslininkai yra pasisamdę bene brangiausius Lietuvos advokatus.
Iš vadinamojo VP dešimtuko po nesėkmingo „Leo LT“ projekto 2009 m. pasitraukęs ir šiuo metu Floridoje (JAV) verslą plėtojantis J. Numavičius Vilniaus apygardos teisme siekia įrodyti, kad N. Numavičiui nepagrįstai buvo perleistos šešių bendrovių – „M. M. M. Projektai“, „VP GRUPĖ“, „EVA GRUPĖ“, „AKSO“, „RYT“ ir „Peronas“ – akcijos.
Šias akcijas J. Numavičiaus tėvas Vladislovas Numavičius padovanojo dar 2010-ųjų kovą. Tą patį mėnesį V. Numavičius savo sūnui taip pat padovanojo Amsterdamo prekybos rūmuose registruotos bendrovės „TAF ASSET 11 B.V.“ daugiau kaip 1,3 tūkst. A klasės ir daugiau kaip 2 mln. B klasės akcijų.
Portalo žiniomis, N. Numavičius ėmėsi žingsnių, kad J. Numavičius negalėtų užginčyti šių akcijų dovanojimo – N. Numavičius ir jo tėvas V. Numavčius pasirašė oficialų patvirtinimą, jog susitarimas buvo sudarytas be jokios apgaulės ar spaudimo, todėl akcijų dovanojimo ateityje nebus galima užginčyti jokioje civilinėje byloje ar arbitraže. Taip pat jie susitarė, kad ateityje negalės būti panaikinta dovanojimo sutartis.
Šiuo susitarimu V. Numavičiui turėtų pavykti išvengti teisminio proceso dėl akcijų dovanojimo pagrįstumo su savo sūnumi J. Numavičiumi.
Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs laikinai areštuoti N. Numavičiui perleistas akcijas, šios teismo nutarties pagrįstumą yra patvirtinęs ir apeliacinės instancijos teismas. Akcijos yra areštuotos iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.
Teismas yra uždraudęs šias akcijas perleisti, įkeisti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat bet kokiu būdu perleisti šių akcijų suteikiamas balsavimo ar kitas turtines ir neturtines teises.
Anksčiau teismas buvo nusprendęs pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir N. Numavičiaus bei vienos didžiausių Lietuvos bendrovių „VP grupė“ turtui, o jam nesant – piniginėms lėšoms už 29 mln. 821 tūkst. Lt.
N. Numavičius teismui sugebėjo įrodyti, kad net pralaimėjęs bylą sugebėtų padengti beveik 30 mln. litų ieškinį, todėl laikinosios apsaugos priemonės vėliau buvo panaikintos.
Ši suma, kaip teismui nurodė N. Numavičius, jam nėra didelė – milijonierius valdo bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) akcijų, kurių nominali vertė yra daugiau kaip 312 mln. Lt.
Be to, N. Numavičius priklauso beveik 63 proc. bendrovės „Vilniaus prekyba“ (buvusi „Vilniaus prekybos mažmena“), kuri valdo prekybos centrus „Maxima“ ir vaistinių tinklus „Eurovaistinė“, akcijų.
J. Numavičius teigia, kad akcijas ir reikalavimo teises N. Numavičiui buvo perleistos tik laikinai – kol jis įsikurs JAV ir taip išvengs dvigubo apmokestinimo už tą patį turtą, tačiau išlaikant efektyvią šio turto kontrolę, jog jo turtas neštų naudos bendram verslui.
Priemename, kad buvęs VP dešimtuko partneris J. Numavičius teismo prašo iš „VP Grupės“ valdybos pirmininko ir prezidento N. Numavičiaus priteisti beveik 30 mln. litų bei pripažinti, kad nepagrįstai buvo perleistos akcijos net už 400 mln. Lt.
Savo ieškinyje teismui milijonierius nurodė, kad jo brolis ir „VP grupė“ galimai sudarė apsimestinius sandorius, kai dar 2010-ųjų kovą buvo sudarytos bendrovių, kurių akcijas teismas leido areštuoti, akcijų dovanojimo sutartys.
J. Numavičius teigia, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti N. Numavičiaus, V. Numavičiaus ir J. Numavičiaus susitarimą dėl turto perdavimo V. Numavičiui laikinajam neatlygintinam valdymui.
JAV milijonierius įsitikinęs, kad dėl šių sutarčių naudą patyrė N. Numavičius – esą valdant perleistas akcijas N. Numavičius gavo daugiau kaip 115 mln. eurų pajamų.
J. Numavičius siekia, kad teismas sutartis pripažintų negaliojančiomis ir taikytų restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu.
Galimai apsimestinius sandorius bandantis užginčyti J. Numavičius taip pat prašo priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Floridoje gyvenantis milijonierius teismo taip pat prašė leisti antstoliui patekti į vieno sostinės notaro biurą bei ieškinyje nurodytas bendroves ir atlikti dokumentų kopijų poėmį, bet šis prašymas nebuvo patenkintas.
Dėl kai kurių akcijų apsimestinio dovanojimo tarp brolių vyksta ginčai ir ne Lietuvoje – į ginčus yra įvelti teisininkai Kipre bei Nyderlanduose. Su Numavičiais susisiekti nepavyko .
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...