- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmasis siuntinių iš trečiųjų šalių deklaravimo mėnuo atskleidė sistemos problemų, praneša LNK.
Sistema – klampi ir griozdiška
Pašto lentynose tūkstančiai siuntų, o gyventojai kaitina skambučių linijas ir rašo skundus. Taip baigėsi pirmasis mėnuo, kai privaloma deklaruoti pirkinius iš trečiųjų šalių.
„Nuo liepos 1 d. pradėjo veikt košmaras, o ne sistema, nes tikrai problemų daug, tikrai sistema naudotis pakankamai sudėtinga. Aš užsideklaravau, taip, bet tikrai praėjau vargo kelius, o apie vyresnį žmogų tai net nežinau, ką kalbėti. Pas pažįstamus situacija buvo, kad du kartus sumokėjo tą mokestį“, – skundėsi pašto klientas Ernestas.
Pilietis nenustebo sužinojęs, kad sandėliai jau perpildyti niekam nereikalingų siuntų. Jis tikina pažįstantis ne vieną, kurie atsiimti prekių nesiruošia. Esą mokesčiai tapo didesni nei pirkto daikto vertė.
„Savo aš atsiėmiau, bet tikrai turiu pažįstamų, kurie siuntėsi dėkliuką už penkis eurus ir nusprendė jo neatsiimti, kadangi kai paskaičiavo visus tuos mokesčius, tai išėjo daugiau negu dėkliukas. Beveik dviguba kaina“, – sakė Ernestas.
Nepatenkinti ir naujovę patvirtinę parlamentarai. Patys išbandę sistemą pasipiktino, kad lengviau deklaruoti turtą ar susimokėti mokesčius nei gauti pašto siuntinį.
„Aš, tiesą pasakius, vakar pats pabandžiau naudotis. Ta sistema labai klampi, labai griozdiška ir labai nepatogi. Faktas, kad ji turės būti tobulinama, nes ji dabar sudėtingesnė negu mokesčio ar turto deklaravimo sistemos“, – komentavo Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.
„Klausimas Lietuvos paštui iš tikrųjų, kaip jie ruošėsi ir dėliojo procesus. Ar pasakyčiau, kad Lietuvos paštas yra geriausiai dirbanti valstybinė institucija arba valstybinė įmonė? Manau, kad dar ne. Ten yra daug iššūkių“, – teigė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Ieško kaltų
Sistemų savininkai su pastabomis nesutinka. Jie teigia, kad programa yra patogi, o nesklandumų kyla dėl to, kad privatus verslas laiku neparengia klientams reikalingų dokumentų.
Nuo liepos 1 d. pradėjo veikt košmaras, o ne sistema, nes tikrai problemų daug.
„Tai yra dviejų minučių klausimas, ar jos bus išmuitintos, ar nebus išleistos muitinės. Sakyti, kad kažkiek kažkas kažko laukia... Na, jeigu vežėjai neparengė deklaracijų, tai jos, žinoma, ir laukia. O muitinėj jos neužsilaiko“, – kalbėjo Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Laimis Žlabys.
Muitininkai teisinasi, kad tenka naudoti tokį mechanizmą, kokį leido įsigyti turimos lėšos, tačiau pripažįsta: pataisymų bus.
„Mes nesam išmaniųjų aplikacijų kūrėjai. Mes esam viso labo muitinė ir turim tokį rangovą, kokį turim. Mes naudojamės tuo, ką turime ir esam kol kas patenkinti“, – teigė L. Žlabys.
Gyventojai pasipiktinę ir dėl to, kad valstybinės institucijos, skaičiuodamos siuntos deklaravimo kainą, ją apvalina. Bet paštas beda pirštu į Seimą.
„Tai nėra pašto sprendimas. Yra tokia reglamentuota taisyklių visuma, kaip yra mokami mokesčiai Lietuvoje“, – sakė pašto atstovė.
Nustebę ir parlamentarai. Jie tokią praktiką žada pakeisti.
„Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai Seimas, natūralu, keistų tokią tvarką“, – teigė V. Mitalas.
Peržiūrėję deklaravimo puslapį sunerimo ir informacinio saugumo ekspertai. Jie įžvelgia pirmuosius klientų sekimo pėdsakus.
„Pasirodė labai įdomu, kodėl, pavyzdžiui, yra naudojamas feisbuko identifikatorius. Šiuo atveju, nežinau, ar Lietuvos paštui reikalinga žinoti, kas toks konkretus feisbuko naudotojas. Kur tai bus naudojama? Lygiai taip pat ir reklamos sekėjai įdėti, kurie tikslinio deklaravimo funkcijos nelabai atlieka“, – kalbėjo „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Pelnas lietuviams išaugo perpus
Naujoji apmokestinimo tvarka priimta norint suvienodinti konkurenciją visoje Europos Sąjungoje, tad kol užsienio verslininkai skundžiasi sumenkusiais pardavimais, lietuviai skaičiuoja perpus išaugusius pelnus.
„Pardavimus lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra apie 50 proc. augimas dar net nesibaigus mėnesiui. Tai manom, kad tikrai viršys 50 proc. O lyginant su praeitu mėnesiu, taip pat augimas dviženklis“, – pasakojo „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalūnas.
Maži deklaravimo skaičiai ir keistos sumos privertė susirūpinti ir ekonomistus. Jie kelia klausimus, ar naujoji deklaravimo tvarka tikrai veikia. Jie pastebi, kad dėl kainų šuolio ir sudėtingų sistemos ypatumų lietuviai jau rado būdų, kaip išvengti mokesčių – prekes siunčiasi iš kaimyninių valstybių ar net sutaria su pardavėjais nurodyti mažesnę pirkinio sumą.
„Pirkėjas pardavimo metu nurodo prekės kainą, tačiau siuntėjas gali deklaruoti ją mažesnę. Tai yra padaroma dažniausiai susirašant elektroninėmis žinutėmis, ne per kažkokias platformas. Tada pardavėjas nurodo mažesnę kainą ir dėl to jau pirkėjas nuo mažesnės kainos moka mažesnius mokesčius“, – aiškino ekonomistas Titas Budreika.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad nauja tvarka biudžetą per metus papildys keliais milijonais eurų, o deklaravimo sistemai išleistos lėšos sugrįš per pirmuosius mėnesius.
„Yra jau surinkta apie 150 tūkst. per 20 dienų, kur pirmas dienas dar žymiau mažiau buvo deklaracijų. Jeigu taip skaičiuotume, tai pamatytume, kad pora milijonų tai tikrai bus papildomai mokesčių“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Kasdien Lietuvą pasiekia daugiau nei 30 tūkst. siuntinių. Iš trečiųjų šalių lietuviai daugiausia perka drabužius, avalynę, žaislus ir kitas vaikų prekes. Taip pat paklausi elektroninė technika. Tautiečiai per kiekvieną apsipirkimą internete vidutiniškai išleidžia 70 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...