- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicijos siūlo didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jam dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus.
Tai numatančias Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas savo parašais parėmė daugiau kaip 20 parlamentarų.
„Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, bet perveda tiesiai sporto organizacijoms, Olimpiniam komitetui. Tokiu būdu išvengiama įstatymuose numatytos atskaitomybės, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų“, – komentare BNS sakė vienas iš pataisų iniciatorių konservatorius Mykolas Majauskas.
Jis pabrėžė, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai finansuojami iš biudžeto ir tik keliose šalyse, įskaitant Lietuvą, jų pajamos siejamos su parama iš loterijų.
„Visose valstybėse, išskyrus Lietuvą, kuriose nacionalinių olimpinių komitetų pajamos yra siejamos su loterijų skiriama parama, yra arba valstybinis loterijų monopolis, arba valstybės reguliuojamas loterijų monopolis. (...) Lietuvoje didžiausias loterijų organizatorius ir pagrindinis akcininkas yra tas pats Olimpinis komitetas, kuris įstatymu numatytą dalį mokesčių perveda sau kaip paramą“, – aiškino M. Majauskas.
LTOK priklauso 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų, ji valdo 75 proc. loterijų verslo Lietuvoje. Pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams.
Todėl 2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. eurų) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. eurų).
M. Majausko teigimu, parama yra privaloma, todėl, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, neatitinka Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinto savanoriškumo principo ir savo pobūdžiu labiau panaši į mokestį.
„Absoliuti dauguma ES šalių loterijų mokesčius renka į biudžetą ir gautas pajamas paskirsto sportui, kultūrai, viešųjų paslaugų finansavimui. Tuo tarpu Lietuvos atveju sporto finansavimas organizuojamas tiesiogiai iš privataus loterijų organizatoriaus, išvengiant mokesčių mokėtojų lėšoms būtino skaidrumo ir atskaitomybės“, – tvirtino M. Majauskas.
„Skiriant finansavimą iš biudžeto būtų užtikrinta veiklos atskaitomybė, Valstybės kontrolės finansinis auditas bei privalomas viešųjų pirkimų įstatymo taikymas“, – pridūrė jis.
Parlamentarai siūlo nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą. Visos iš jo surinktos pajamos būtų skirtos sportui ir papildomai būtų įsipareigojama LTOK finansavimą padidinti 38 procentais.
„Dar 2018 metais Finansų ministerija siūlė didinti Olimpiniam komitetui skiriamą finansavimą net 38 proc., jei pinigai būtų skiriami skaidriai iš biudžeto. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šiam siūlymui tuo metu nepritarė. Manau, metas prie šios diskusijos sugrįžti“, – tikino M. Majauskas.
Pernai loterijų organizatorių skiriama parama buvo 8,5 mln. eurų, todėl papildomam 38 proc. finansavimui iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 3 mln. eurų.
Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...