- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įgyvendinant principą „teršėjas moka“ ir norint efektyviau kontroliuoti aplinkos taršą, Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė mokesčių ir baudų už aplinkos teršimą didinimui.
Galutinį sprendimą Vyriausybė priims kitą savaitę.
Aplinkos ministerijos teigimu, dabar mokesčio tarifai per maži, jie neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, siūlomas mokesčio tarifas bus vienas „prabangiausių“ Europoje.
„Tai reikš didelę žalą šalies investicinei aplinkai. (...) Dėl tarifų, norėčiau prašyti, kad būtų atlikta poveikio analizė, kuri parodytų įtaką šalies konkurencingumui“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis taip pat pasiūlė taikyti pereinamąjį laikotarpį.
„Nesu prieš pati mokestį, verslo bendruomenė, didžioji dalis tikrai nėra suinteresuoti mokėti didžiausius taršos mokesčius, bet turime suprasti, kad sumažinsime jų galimybes investuoti į netaršias technologijas apkrovę mokesčiais, todėl galvokime apie kažkokį pereinamąjį laikotarpį“, – sakė V. Sinkevičius.
Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, „jei pasakysime, kad pereinamasis laikotarpis bus dešimt metų, tai devynis metus ir vienuolika mėnesių jie nieko nedarys“.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, jog šiuo metu reglamentavimas neleidžia nutraukti nuolat aplinką teršiančių įmonių veiklos, todėl įmonės gali teršti aplinką metų metus.
Jis taip pat pabrėžė, kad per 8 metus niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, sumažinančias aplinkos teršimą 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos, o pasirinko mokėti mokestį.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad drastiškas mokesčių pakėlimas gali būti smūgis verslui, todėl siūlė juos didinti palaipsniui.
„Mes sutinkame, kad mokesčius riekia kelti, siūlėme variantą palaipsniui tuos mokesčius didinti, pavyzdžiui, po 30 proc. kasmet, kad verslas spėtų prisitaikyti“, – pasitarime sakė G. Surplys.
„Kai kalbame apie mokestį, tai nėra kažkokia bauda, kad verslas viršija taršos normą, tai yra tiesiog mokestis, kad tu vykdai verslą. Taip, kvapai, taip, viskas yra svarbu, bet tai yra mokestis, kurį ir dabar mūsų, konkrečiai kalbant, paukštidės arba kiaulidės moka, dėl to drastiškas pakėlimas ne tik pablogintų verslo sąlygas, bet ir atimtų galimas lėšas iš investicijų į tos taršos mažinimą“, – kalbėjo ministras.
Klaipėdos Marių bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė Vyriausybė teigė atsivežusi 4,5 tūkst. klaipėdiečių parašų, kurie pritaria pakeitimams.
„Mes šitų teisės aktų pakeitimų laukėme dešimt metų, (...) ir dabar motyvuoti tuo, kad verslas nukentės dėl to, kad padidės mokesčiai... Mes turime Lietuvoje susidariusią situaciją, kad už nenustatytą kiekį taršių nuotekų išleidimą į Nerį skiriama 70 eurų bauda, verslas nėra suinteresuotas dirbti atsakingai“, – Vyriausybėje sakė L. Girskienė.
Šalia Klaipėdos uosto gyvenantys žmonės skundžiasi ne tik krovos bendrovių skleidžiama tarša, bet ir smarve, sklindančia iš „Klaipėdos vandenų“ įrenginių bei bioskaidžių atliekų perdirbimo bendrovės „Branda“.
Už taršą kietosiomis dalelėmis siūloma nustatyti 225 eurų už toną tarifą vietoj dabartinio 61 euro (smulkūs teršėjai mokesčio nemoka). Taip pat norima griežtinti įmonių atsakomybę už veiklą neturint, pavyzdžiui, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo – jas bausti 10-30 tūkst. eurų bauda (šiuo metu 3-8 tūkst. eurų).
Be to, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai be įspėjimo galės bet kada patekti į objektus ir paimti teršalų mėginius arba atlikti jos matavimus. Teršėjai turėtų apmokėti tyrimų išlaidas.
Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmai nepritaria mokesčių didinimui, nes tai, pasak jų, pablogins verslo sąlygas, stabdys įmonių veiklą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) mano, kad reikia atsisakyti perteklinių nuostatų ir apribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...