- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai.
„Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais. Jų iš viso yra 9. Tačiau Komisija, vertindama galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, turi plačias specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos interpretavimo galimybes. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Komisija, vertindama investuotojo atitiktį nustatytiems kriterijams, teiktų preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis. Toks reikalavimas Komisijai susiaurintų interpretavimo galimybes, vertinant galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui“, – sako Seimo narys.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
L. Kasčiūno teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kada strateginę reikšmę visam regionui turinčius energetinius projektus Lietuvoje įgyvendina šalies rangovas, turintis verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, įskaitant ir valstybinius užsakymus, taip pat glaudžių ryšių su tų šalių valdžios institucijų atstovais, apie kuriuos perspėjo ir Valstybės saugumo departamentas. Tačiau rangovą tikrinusi Komisija jokių galimų rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui neįžvelgė. Nors tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Rusija valstybiniai užsakymai yra dažnai paremti glaudžiais ryšiais su verslo atstovais ir politinėmis protekcijomis. O Lietuvos įmonės dalyvavimas tų šalių projektuose didina riziką, kad, pavyzdžiui, gali būti perskirstyti įmonės ištekliai ir vilkinamas Lietuvai strategiškai svarbaus energetinio projekto įgyvendinimas.
„Taip pat reikia atsižvelgti ir į Kinijos didėjančią įtaką, investuojant į infrastruktūros objektus visame pasaulyje. 2019 m. gruodžio 4 d. Londone vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje pirmą kartą oficialiai pripažinti didėjančios Kinijos Liaudies Respublikos įtakos ir vykdomos užsienio politikos keliami iššūkiai. Reikia pažymėti, kad Kinija savo dalyvavimą globalioje laisvos prekybos erdvėje derina su komunistų partijos išlaikoma vidinių procesų kontrole ir ekonominiu protekcionizmu. Tai kelia riziką, kad tokios investicijos, ypač į strateginius ūkio sektorius, gali būti išnaudojamos galimam šnipinėjimui ar bandymams daryti įtaką politiniams procesams“, – sako L. Kasčiūnas.
Tikimasi, kad priėmus įstatymo projektą bus labiau suvaldomos nacionaliniam saugumui galinčios kilti rizikos ir grėsmės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...