Valstybinė aplinkosaugos tarnyba Latvijoje suskaičiavo net 4,2 tūkst. tonų atliekų ir teigia, kad jos nelegaliai atkeliavo iš Lietuvos.

„Šiuo metu neigiamo poveikio aplinkai nėra, atliekos nėra pavojingos. Tačiau jos atvežtos be reikiamo leidimo ir saugomos vietose, kurios nėra tam pritaikytos. Tai pagrindinė problema“, – teigė Latvijos aplinkosaugos tarnybos licencijavimo skyriaus vedėja Lilija Dukalska.

Aplinkos ministras pripažįsta – atliekų mastas didelis, bet paties pažeidimo nesureikšmina. „Neatrodo ten labai didelis pažeidimas. Iš esmės ten yra medžio drožles, kurias Lietuvoje dažnai galima net ir deginti. Klausimas – jų užterštumas, dokumentų tvarkingumas ir panašiai“, – situaciją komentavo Simonas Gentvilas.

Įtariama, kad Latvijoje nelegaliai atliekas išmetė viena Kauno įmonių. Anot Valstybinės aplinkosaugos tarnybos, tai bendrovė „Skroblų alėja“ prekiaujanti mediena ir jos žaliavomis. Įmonės direktorius aiškina, kad į Latviją vežė ne šiukšles, o medieną biokurui ir perdirbimui. Sako – tai įprasta įmonės veikla ne tik Latvijoje, bet ir Lenkijoje.

„Mes niekur nemėtome atliekų. Išvis į Latviją mes ne atliekas vežėme, o vežėme produktą. Mes vežėme medžio drožlių plokščių atraižas, o jie ten konstatuoja kažkokias atliekas“, – teigė bendrovės „Skroblų alėja“ generalinis direktorius Edgaras Paščiukas.

Latvijos aplinkosaugininkai tvirtina, kad su netinkamų atliekų tvarkymu taip pat susijusi ir viena Estijos kompanija bei dar viena lietuviška uždaroji akcinė bendrovė. Abiejų įmonių valdybose – tas pats Latvijos gyventojas. Dvi įtariamos lietuviškos kompanijos bus patikrintos. „Mes turime atlikti neplaninius patikrinimus įmonėse, išsiaiškinti, kodėl taip įvyko, kas įvyko ir ar toliau neplanuojama, nevyksta tokia tolimesnė neteisėta veikla“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovas Arūnas Malinovskis.

Latviai jau pradėjo aštuonias administracines bylas dėl nelegaliai išmestų šiukšlių. Tačiau teršėja gali neapsieiti sankcijomis vien tik kaimyninėje šalyje. Už neteisėtą atliekų eksportą Lietuvoje numatyta net baudžiamoji atsakomybė. Taip pat teršėja bus įpareigota susirinkti Latvijoje išmestas šiukšles. „Vienas iš variantų tai, kad jie turi susigrąžinti tas atliekas ir sutvarkyti Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus. Kartais būna tokių variantų, bent jau kolegos sako, kad būna, kad būna įpareigojimas būtent toje valstybėje, kurioje yra atliekos, jas sutvarkyti“, – kalbėjo A. Malinovskis.

Anot perdirbėjimų medienos atliekų tvarkymas daugiau kainuoja, nei duoda naudos. Todėl įmonės ieško visų įmanomų būdų, kaip sutaupyti. „Tokios atliekos gali būti panaudotos kaip antrinė žaliava, tačiau ši žaliava turi labai mažą vertę. Ir dėl to tokių atliekų vežimas, paruošimas apkrauna papildomais kaštais atliekų turėtoją“, – teigė „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

Tai – ne pirmas kartas, kai paaiškėja, jog lietuviškos šiukšlės keliauja į užsienį. Pernai paaiškėjo, kad antriniam perdirbimui atliekas verslininkai siunčia net į Malaiziją. „Spragos yra ištaisytos ir turbūt tai yra pasekmė, kad keliamas verslas į kitas šalis, nes Lietuvoje tai tapo daryti nebeįmanoma“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Aplinkos apsaugos agentūra kur nors eksportuoti atliekas minimoms lietuviškoms įmonėms nedavė leidimo. Pernai iš Lietuvos buvo eksportuota apie milijonas tonų nepavojingų atliekų į 43 valstybes. Į šį kiekį įskaičiuotos ir tranzitu per Lietuvą vežamos atliekos.