Šilumos tiekėjai apie dosnias kompensacijas: kaip į kiaurą maišą

Sostinėje gyvenanti Genovaitė sako, kad tik kompensacija šį šildymo sezoną padėjo išgyventi. Dabar už sutaupytus eurus pirks gėlių. 

Net ir šeima su vidutinėm pajamom turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Dujoms pabrangus penkis kartus, o biokurui dvigubai, sąskaitos už šildymą taip pat išaugo kelis kartus. Jos pribloškė net ir gerai uždirbančius. Gyventojams pasiūlytos kompensacijos, skaičiuotos ne pagal turimą turtą, kaip anksčiau, o pagal pajamas ir išlaidas.

„Net ir šeima su vidutinėm pajamom turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Turbūt ne pajamų riba yra, o išlaidų. Bet kuriuo atveju, išlaidos negali viršyti 10 proc. atskaičius valstybės remiamas pajamas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Svetlana Kulpina.

22 mln. eurų – tiek per pirmus šių metų mėnesius išmokėta kompensacijų. Daugiau nei per visus pernai metus. O kompensacijas gavusių, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo net 60 proc. – iki 153 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek turi trečias pagal dydį miestas Lietuvoje – Klaipėda. 

Pasinaudojo ne visi, kurie galėjo. Vieni nesuprato sudėtingo apskaičiavimo mechanizmo, kiti nespėjo, kaip pensininkė Teresė.

„Sumokėjau pusę pensijos, nes nebuvo jokios kompensacijos. Tiesiog per vėlai kreipiausi“, – teigė Teresė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyventojams, kad sąskaitas už šildymą galėtų susimokėti, taikytos ne tik kompensacijos. Vyriausybė nuo sausio patvirtino nulinį PVM tarifą šildymui. Biudžetui tai kainavo apie 23 mln. eurų. Ši nuolaida taikyta visiems buitiniams vartotojams. Buvo nepatenkintų, mat perskaičiavus PVM lengvatą, kai kam nebepriklausė kompensacija.

„Jeigu dėl PVM tarifo įtakos žmogui sąskaita sumažėjo taip, kad jo 10 proc. pajamų neviršija, tai kompensacinis mechanizmas tokiu atveju ir negalioja“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Mes nesprendžiam priežasties, o tik finansuojam pasekmes.

Daugiausiai kompensacijų prašė ir gavo Visagino gyventojai – kas penktas. Toliau – Biržų, Naujosios Akmenės, Anykščių, Druskininkų, Birštono gyventojai. Mažiausiai kompensacijų skirta Kazlų Rūdos, Alytaus, Šilalės gyventojams.

„Kaip į kiaurą maišą, užburtas ratas, nes mes nesprendžiam priežasties, o tik finansuojam pasekmes“, – sakė šilumos tiekėjų asociacijų vadovas Valdas Lukoševičius.

Šilumos tiekėjų vadovas sako, kad milijonus vertėtų leisti ne kompensacijoms mokėti, o šildymo kainoms mažinti.

„Gamtinių dujų reikia atsisakyti. Kaip galim greičiau atsisakyti? Labai paprasta: žiemą yra kol kas vienintelis receptas – statyti biokuro katilines, elektrines, bet staigiai, su parama, kad metalo kaštai nebūtų per dideli“, – aiškino V. Lukoševičius.

Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį į pašalpas ir kompensacijas galės pretenduoti dar daugiau žmonių.