„Vilniuje žmonės jau domisi šildymo kompensacijomis ir jų tvarka“, – teigė I. Paberžienė. Pasak jos, šį rugsėjį prašymus pateikė tris kartus daugiau gyventojų negu praeitais metais tuo pačiu metu.

„Mes sulaukėme 4 tūkst. prašymų per savaitę šiemet, praeitais metais tokiu pačiu laiku buvo iki 1,5 tūkst.“, – pasakojo ekspertė.

Dėl kainų šuolių šiais metais žmonių susidomėjimas kompensacijomis tapo natūraliai didesnis. Tai viena iš priežasčių, kodėl prašymus pateikti galima jau nuo rugsėjo.

„Daug skiriama dėmesio šia tema ir iš žiniasklaidos pusės: koks bus tas šildymo sezonas, kokios kainos gali būti. Dėl to gyventojai aktyviai domisi, ruošiasi ir ateina pas mus“, – aiškino I. Paberžienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kas gali kreiptis?

Dėl kompensacijų gali kreiptis gyventojai, kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą būste. Tai gali būti darbingi ar pensinio amžiaus asmenys. Pats kompensacijos procesas turi du etapus: nustatoma, ar žmogus turi teisę gauti kompensaciją, o tuomet skaičiuojamas jos dydis.

„Pirmajam etapui svarbus žmogaus užimtumas, pajamos, būsto plotas, patiriamos išlaidos, kas tame būste gyvena. Jei būste deklaruotos kelios šeimos, tai kiekviena turi pateikti prašymus atskirai“, – apie tvarką aiškino pašnekovė.

Įsivertinus visus kriterijus, kitas etapas – apskaičiavimo. Itin svarbu tai, kokiu būdu būstas apšildomas. Jei tai centrinis šildymas, kompensacijas skaičiuoja šildymo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jei būstas šildomas dujomis, elektra ar malkomis, tuomet kompensacijas skaičiuoja specialistai.

„Atsižvelgiama į būsto rūšį, šilumos įrangą. Kompensacija tiesiog pervedama į žmogaus sąskaitą“, – procesą atskleidė I. Paberžienė.

Kaip teikti paraišką

Žinoma, kad kai kurie piliečiai neturi galimybių pateikti paraišką dėl įvairių priežasčių: vyresnio amžiaus žmonės, nepasiturintys, neturintys prieigos prie interneto.

„Pasirinkimas, kaip pateikti paraišką, yra visais būdais, kokie tik gali būti“, – tikino I. Paberžienė.

Paraiškas galima teigti internetu, paštu, gyvai kreiptis į klientų aptarnavimo centrą. Žmonės, kurie yra vyresnio amžiaus ir patiria sunkumų šiame procese, visada gali kreiptis į socialinius darbuotojus.

Pasirinkimas, kaip pateikti paraišką, yra visais būdais, kokie tik gali būti.

„Būtent jie dažniausiai ir lankosi pas tokius žmones. Jie tikrai gali padėti užpildyti paraiškas ir perduoti jas specialistams“, – užtikrino ekspertė.

Pilietis, gaunantis kompensaciją už centrinį šildymą, tai pamatys sąskaitoje iš šildymo paslaugos tiekėjo. O jei kompensaciją gauna kitais būdais besišildantysis, pavyzdžiui malkomis, pinigai bus pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą.

Jeigu prašymą dėl šildymo kompensacijos gyventojas pateiks tik gruodžio mėnesio, pagal įstatymą numatytas pinigų gražinimas iki dviejų mėnesių atgal.

„Vertinami visi kriterijai, bet kreiptis galima ir gruodžio mėnesį, prašant kompensacijų nuo spalio. Tai leidžia įstatymas“, – nuramino I. Paberžienė.

Pritarė nuliniam PVM šildymui dviem sezonams

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.

Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad pagal dabartines tendencijas kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

„Žiūrint į kitus šildymo būdus, jiems pritaikytos priemonės galioja sulig kalendoriniais metais, tarkime, dujų ir elektros kainų dedamosios kompensavimas galioja iki metų pabaigos, kuris yra nustatytas. Nauja kompensacija tiek už dujas, tiek už elektrą bus nustatyta nuo sausio 1 dienos su 2023 metų biudžetu, tuo metu centralizuotai teikiamos šilumos kainoms norime pasiūlyti sprendimą nuo šildymo sezono pradžios“, – Seimo posėdyje pristatydama pataisas sakė G. Skaistė.

„Horizontalaus sprendimo, kuris pasiūlytas dujoms ir elektrai vienodai kompensuojant dalį kainos, pritaikyti centralizuotai tiekiamam šildymui neįmanoma, nes situacija savivaldybėse labai skirtinga, jos naudoja skirtingas kuro rūšis ir kainos kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingos“, – kalbėjo ji.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad namų ūkiams, kurie šildosi dujomis ar elektra, kompensacijos yra didesnės nei bet kokia galima PVM lengvata.

Opozicinei demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Kęstutis Mažeika teigė manantis, kad nesąžininga išskirti tik centralizuotos šilumos vartotojus.

„Kalbėkime ir apie tuos, kurie turi individualius šildymo katilus. jei ministrė nieko nesakė, kad 200 eurų kompensacija yra vieną kartą metuose galima, tai kokia proporcija yra tų, kuri šildosi malkomis. Tie, kurie centralizuotą šildymą turi, turbūt jie per vieną mėnesį gaus panašią kompensaciją“, – posėdyje sakė K. Mažeika.

Pasak Finansų ministerijos, valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.

Siūloma, kad lengvata galiotų nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.