- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš kontrabandos, kitos nelegalios veiklos Lietuvoje uždirbami šimtai milijonų eurų, tačiau dėl neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu uždirbto turto legalizavimo daugiau nei 80 proc. ikiteisminių tyrimų žlunga. Kodėl tokia apgailėtina situacija? "Lietuvoje turime ir pakankamai įstatymų, ir gana kokybiškų. Tik, va, problema juos įgyvendinti", – "Kauno dienai" sako didelę auditorės patirtį turinti parlamentarė Rasa Budbergytė.
Pasakiški nelegalūs pelnai
Pasaulyje per metus išplaunama nelegaliai uždirbtų pajamų suma siekia 2–5 proc. planetos bendrojo vidaus produkto. Pavertus pinigais, tai siektų nuo beveik 700 mln. iki 1,7 trln. eurų. Tokius skaičius skelbia Pasaulio bankas.
Kokia situacija Lietuvoje? Tarptautinio audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG skaičiavimais, Lietuva dėl nelegalios prekybos gaminiais 2018 m. į biudžetą negavo 68 mln. eurų pajamų, 2017 m. – 66 mln. eurų.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, ką tik oficialiai pradėjęs darbą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete – konsultacinėje ES taryboje, vienijančioje darbdavių, darbuotojų ir kitų organizuotų pilietinės visuomenės grupių atstovus, "Kauno dienai" sakė, kad nelegalios pajamos iš kontrabandos Lietuvoje gaunamos daug didesnės. Anot jo, tyrimų metu skaičiuojama, kiek negauta akcizo į biudžetą, tačiau realiai šešėliniame pasaulyje sukasi įspūdingesnės sumos.
"Vilkiku įvežus į Lietuvą ir čia pardavus puspriekabę cigarečių, organizatorius gauna 1 mln. eurų pelno, – tokius skaičius pateikė K.Kupšys. – Manoma, kad per metus įvežama 200 tokio masto krovinių. Tad apytikslė nelegalaus pelno suma vien iš kontrabandinių rūkalų siekia 200 mln. eurų. Ir viskas – grynaisiais pinigais, todėl pajamų šaltinio nenustatysi. Kai disponuojama tokiais pinigais, galima nusipirkti ramybę – paveikti dalį teisėsaugos, dalį politikų."
Generalinis prokuroras E.Pašilis, pasirašantis prokuratūros sistemos metų veiklos ataskaitas, pripažįsta, kad dėl neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu uždirbto turto legalizavimo daugiau nei 80 proc. ikiteisminių tyrimų žlunga.
K.Kupšio manymu, nelegalių pajamų gausėjimą lemia akcizų dydis: kuo jie labiau didinami, tuo labiau brangsta rūkalai, tuo didesni nusikaltėlių pasaulio pelnai. Čia viena medalio pusė. Mat jei šešėlinio pasaulio baronai užsiima kontrabandinių cigarečių reeksportu į Vakarus, pavyzdžiui, Vokietiją ar Didžiąją Britaniją, jų pelnai šokteli keliskart.
Nei informacijos, nei pajėgumų
"Kauno dienai" pradėjus domėtis, kiek pogrindinių milijonierių teisėsaugai pavyksta išvilkti į dienos šviesą ir nelegaliais pinigais papildyti valstybės biudžetą, paaiškėjo, kad rezultatai apgailėtini. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), paklausus, kokia neteisėto praturtėjimo ir "juodųjų" pajamų legalizavimo situacija, atsakė, kad apskritai tokios statistikos net neturi.
Praėjusią savaitę buvo pristatytas "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimas, kuriame taip konstatuota, kad už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos neturi pakankamai pajėgumų ir informacijos apie šios problemos mastą, kad veiksmingai užkirstų tam kelią. Tyrime analizuota padėtis įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT). Ekspertų nuomone, nors bausmės už pinigų plovimą yra pakankamos, jų taikymas praktikoje kelia abejonių: jos nėra pakankamai atgrasančios, nusikaltimus padarę asmenys dažnai nesulaukia įstatymuose numatytų sankcijų. Taip pat neaišku, kuo remiantis priežiūros institucijos, tokios kaip FNTT, atpažįsta didžiausias rizikas.
Bėjėgiškumą su šešėliniu pasauliu pripažįsta ir Generalinė prokuratūra. Daugiau kaip 80 proc. ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo žlunga, rodo pastarųjų metų Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitos.
Už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos neturi pakankamai pajėgumų ir informacijos apie šios problemos mastą, kad veiksmingai užkirstų tam kelią.
2019 m. prokurorai baigė 22 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo (2018 m. – 39), iš kurių 19 tyrimų nutraukta (2018 m. – 32), 3 bylos su kaltinamuoju aktu perduotos teismui (2018 m. – 7). Teismams perduotose bylose bendra turto ar pinigų, kuriais kaltinamieji galimai neteisėtai praturtėjo, suma pernai sudarė vos 794 809 eurus.
2019 m. užregistruotos 53 su nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu susijusios veikos (2018 m. – 55), pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai (2018 m. – 22), ištirta 16 tokių veikų (2018 m. – 18).
2019 m. baigti 26 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (2018 m. – 41), iš jų 17 nutraukta (2018 m. – 30), 6 bylos su kaltinamuoju aktu perduotos teismui (2018 m. – 8), 2 tyrimai baigti baudžiamuoju įsakymu (2018 m. – 3).
Kaltinamuosiuose aktuose ir prokuroro pareiškimuose dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyto turto, kuris, įtariama, legalizuotas nusikalstamu būdu, bendra vertė gerokai solidesnė nei tyrimuose dėl neteisėto praturtėjimo – beveik 216,41 mln eurų. Deja, kiek jo perima valstybė, tikslių duomenų prokuratūra neturi.
Bejėgė teisėsauga
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ataskaitoje teigia, kad tyrimai nutraukiami, nes nepavyksta paneigti įtariamųjų teiginių apie turto kilmę. "Įtariamieji (kaltinamieji) turto įgijimą paprastai grindžia giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis "viso gyvenimo santaupomis".
Evaldas Pašilis
Prokuratūra teisinasi, kad pagal teismų praktiką "savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti". Paprastai turto įgijimas grindžiamas giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis viso gyvenimo santaupomis arba paskolos sutartimis, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti, nes skolintojas miręs, arba neįmanoma nustatyti, ar sutartis tikrai sudaryta nurodytu laiku ir ar nurodyta suma tikrai buvo paskolinta.
Pasak prokurorų, šalys dažniausiai teigia, kad viena skolino, o kita – skolinosi, tad, pradėjus tirti paskolos davėjo galimybes skolinti, išsiplečia tyrimo ribos ir apimtis. Dar pajamos grindžiamos užsienyje gautomis lėšomis. Tiriamieji, kuriems pagal įstatymą neprivaloma deklaruoti savo turto, apklausiami teigia turtą įgiję per visą gyvenimą.
Įstatymų yra, bet jie neveikia
Praėjusią savaitę finansų ministrui Viliui Šapokai pristatant kitų metų valstybės biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė R.Budbergytė pastebėjo, kad iš anksto planuojama iš šešėlio ištraukti mažiau. Ministras teisinosi, kad per krizes šešėlis yra linkęs augti. Bet, kaip rodo prokuratūros pateikiama statistika, ir iki krizės su juo kovoti nepavyko. Gal kažkokių įstatymų neturime?
"Lietuvoje turime ir pakankamą kiekį įstatymų, ir pakankamai kokybiškų, – "Kauno dienai" kalbėjo parlamentarė R.Budbergytė (užėmusi ir finansų ministrės, ir valstybės kontrolierės, pareigas, buvusi Europos Audito Rūmų nare). – Tik, va, problema juos įgyvendinti. Jau ne vienus metus kalbama, kad yra įstrigęs teisminis tyrimas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam lyg ir skyrė dėmesio, tačiau iki galo taip ir neišanalizuota, kokios yra strigimo priežastys ir kas trukdo įstatymus efektyviai taikyti.
Manau, kad kaip visada yra visas komplektas priežasčių. Kalbant apie finansinius, mokestinius nusikaltimus, kurie labai sudėtingi dalykai, akivaizdu, kad tyrėjais dirba labai mažai kvalifikuotų darbuotojų. Jie nepajėgūs efektyviai veikti. Kažkada prie Finansų ministerijos buvo Revizijų departamentas. Ten dirbo daug žmonių, turinčių rimtos ekspertinės patirties. Dabar jos nėra. Viską panaikinome, optimizavome ar centralizavome, todėl ir turime tokią situaciją."
Pasak R.Budbergytės, kvalifikuotų tyrėjų stygių taip pat nulemia motyvacijos trūkumas – nėra žmonių, kurie norėtų dirbti, nes jų atlyginimai maži. Be to, didelę įtaką tokiai situacijai padarė ikiteisminiam tyrimui skirtų terminų nebuvimas.
"Nebėra, kaip anksčiau, kai buvo duoti du mėnesiai tyrėjui, jis negalėjo užgaišti. Turėjo arba bylą atiduoti į teismą, arba norėdamas pratęsti tyrimą, privalėjo argumentuotai įrodyti, kodėl verkiant reikia daugiau laiko – įrodymams surinkti ar pan.", – teigė parlamentarė.
Paklausta, kokį receptą siūlytų prieš šešėlinio pasaulio veikėjus, R.Budbergytė sakė mananti, kad nelegalaus turtėjimo problemą efektyviausiai padėtų įveikti tik visuotinis turto ir pajamų deklaravimas: "Kol nebus politinio sutarimo dėl to, valstybėje nebus ir skaidrumo. O jis, vargu, ar bus. Seimo rinkimai baigėsi, pažiūrėkime į laimėjusių partijų programas. Kurioje įrašyta apie visuotinį turto ir pajamų deklaravimą? Deklaruoti privalo tik politikai, valstybės tarnautojai ir dar keleto kategorijų privataus sektoriaus atstovai. Ir per dabar besibaigiančią kadenciją valdantieji sugebėjo padaryti, kad deklaracijose mažiau matyti. Pagal įstatymų pakeitimus gali neberodyti tam tikrų dalykų, kurie deklaruojančiam asmeniui yra nepalankūs."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje1
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...