- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija Seimo rudens sesijai teikia Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo pakeitimą, kuriuo iš esmės bus keičiamas LKT finansavimo modelis. Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tai – vienas reikšmingiausių naujojo politinio sezono uždavinių, kuris kartu yra ir dėsninga jau įgyvendintų darbų bei pokyčių tąsa.
„Nuo pat pradžių aš ir mano komanda siekėme, kad kultūros sektoriuje sumažėtų biurokratinė našta, atsirastų daugiau skaidrumo ir viešumo, kad kultūra taptų visaverte ir neatsiejama švietimo dalimi, o šio sektoriaus finansavimo modeliai ir galimybės būtų iš esmės peržiūrėti, išanalizuoti ir išplėsti. Džiugu, kad jau galime matyti pirmuosius rezultatus, kurių dar daugiau atneš prasidedantis naujas politinis sezonas“, – sako S. Kairys.
Pasak ministro, vienas reikšmingiausių jau įgyvendintų pokyčių kultūros sektoriuje – Nacionaliniame susitarime dėl švietimo įtvirtinta kultūros ir švietimo svarba ir sąveika. Ji įtvirtinta tiek kalbant apie formalųjį, tiek apie neformalųjį švietimą, tiek apie mokymosi visą gyvenimą procesą. Švietimo ir kultūros ryšiui ypač reikšmingas ir šiuo metu prasidedantis bandomasis projektas – Kultūros paso paslaugų atsiradimas lituanistinio švietimo įstaigose Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje.
Nuo pat pradžių aš ir mano komanda siekėme, kad kultūros sektoriuje sumažėtų biurokratinė našta, atsirastų daugiau skaidrumo ir viešumo, kad kultūra taptų visaverte ir neatsiejama švietimo dalimi.
Vienas iš Kultūros ministerijos prioritetų – aktyvesnės privataus rėmimo, mecenatystės ir filantropijos tradicijos kultūros sektoriuje. Šiam tikslui suburta Mecenatystės įstatymo keitimo darbo grupė, be to, Kultūros ministerijos iniciatyva kartu su Aplinkos ministerija bei Pramonininkų konfederacija vyksta intensyvios diskusijos dėl „procento kultūrai“ projekto, kai nuo visuomeninės statybos kaštų yra skiriamas procentas menui ir kultūrai. Taip pat ruošiami siūlymai dėl privataus sektoriaus lėšų pritraukimo į LKT administruojamas programas.
Pačioje LKT veikloje artimiausiu metu taip pat planuojami reikšmingi pokyčiai: siekiant didesnio skaidrumo, nuo kitų metų LKT ekspertai tampa vieši. Ekspertų darbo grupės bus skelbiamos viešai praėjus trims mėnesiams po pateiktų paraiškų įvertinimo.
Didžiausias jau įgyvendintas pokytis paveldotvarkos sektoriuje – konceptualiai pakeista Paveldotvarkos programa ir laipsniškai šiai programai didinamos lėšos. Pakeistoje programoje nustatyti aiškesni kriterijai, sumažinta biurokratinė našta, išskirti regionų savitumai, išplėstas paraiškas vertinančių ekspertų vaidmuo. „Kitas svarbus paveldo srities uždavinys, kurį išjudinome iš mirties taško – Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų tolesnis likimas. Šiuo metu baigiamos rengti abiejų paštų įveiklinimo galimybių studijos, kurios sudėlios galutinius taškus šių unikalių pastatų ateities scenarijuose“, – sakė S. Kairys.
Artimiausias naujojo politinio sezono uždavinys – LKT įstatymo pakeitimas, kuriuo keičiamas LKT finansavimo modelis po Konstitucinio Teismo nutarimo, praplečiama ekspertų bazė, supaprastinamos ir pagreitinamos su LKT narių kaita kadencijos metu susijusios procedūros. Taip pat – didinamas nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vaidmuo LKT formavimo procese.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...