Quantcast

Seimas žengė pirmą žingsnį dėl Valstybės gynybos fondo įsteigimo

Antradienį Seime pateiktas Vyriausybės parengtas projektas, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą po pateikimo balsavo 63, susilaikė 42, prieš 4 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 25 d., o dalį lydinčiųjų įstatymų numatoma svarstyti birželio 18 d.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.

„Nepaisant diskusijų, Gynybos fondo įstatymas pateiktas ne politiniam pasišpilkavimui, o tam, kad būtų galima garantuoti krašto apsaugos finansavimą ne mažesnį, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokie identifikuoti poreikiai, pristatyti ir Valstybės gynimo taryboje, išsakyti Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės“, – antradienį Seime pristatydama Valstybės gynybos fondo ir lydinčiuosius įstatymus teigė G. Skaistė.

„Pagrindiniai projektai, į kuriuos siūloma investuoti, tai nacionalinės divizijos formavimas stiprinant oro gynybos sistemas, vokiečių brigados priėmimas ir infrastruktūros įrengimas, kontrmobilumo priemonės, kurios yra reikalingos bei aktyvaus rezervo aprūpinimas, kuris garantuos mūsų didesnį saugumą. Investuojama į taiką, atgrasant agresyvų kaimyną“, – pažymėjo ji.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Nepaisant diskusijų, Gynybos fondo įstatymas pateiktas ne politiniam pasišpilkavimui, o tam, kad būtų galima garantuoti krašto apsaugos finansavimą ne mažesnį, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ai

ai portretas
is to fondo daugiausiai nubyres partiju veltedziams ir ju svogeriams- "remejams"
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių