LB atstovas: būsto įperkamumas gali prastėti, tam reikia tinkamo NT mokesčio

Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

„Tai nėra labai dramatiška, bet jeigu tęsis toliau, būsto įperkamumas taps prastesnis “, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius. 

LB duomenimis, norint įsigyti 50 kv. metrų būstą Lietuvoje reikia apie 6,3 vidutinio metinio atlyginimo, Vilniuje – 7,3, Kaune ir Klaipėdoje po 5,6, Šiauliuose 4,2, o Panevėžyje – 4 vidutinio metinio atlyginimo.

„Vilniuje įperkamumas yra blogesnis, nes kainų ir atlyginimų santykis yra prastesnis – atlyginimai yra didesni, bet kainos dar didesnės. Panevėžyje tarp didžiųjų miestų situacija yra geriausia, nes atotrūkis yra mažiausias. Istoriškai įperkamumas be paskolos vis dar yra gerame lygyje, bet tendencija yra tokia, sakykime, neigiama“, – komitete tvirtino LB atstovas.

Pasak jo, būsto įperkamumo su paskola rodiklis iki šiol gerėjo ir dėl augančių atlyginimų, ir dėl mažėjusių palūkanų normų.

J. Markevičius pabrėžė, kad daugumoje Europos sostinių situacija yra panaši – sostinėse įperkamumas mažesnis nei regionuose. Jo teigimu, Lietuvoje būsto įperkamumo suprastėjimas yra vienas mažesnių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių.

„Kad įperkamumas toliau neprastėtų, svarbu yra stabilizuoti nekilnojamojo turto rinką tinkamu NT mokesčiu ir užtikrinti pasiūlos lankstumą. Palūkanų normų augimas gali padėti ilgainiui vėsinti NT rinką, slopinant, be kita ko, investuotojų paklausą ir taip didinti įperkamumą“, – pranešime spaudai sakė J. Markevičius.

Jo teigimu, pastarojo meto būsto kainų augimą galima sieti ne su paklausa, o su statybos karštų augimu.

„Jeigu jau matėme tam tikrus kainų nusileidimo ženklus, tai per pastaruosius du mėnesius matome kainų augimo pakilimą. Tai galima turbūt sieti jau nebe su tokia paklausos inercija, o su statybos karštų augimu. Jie, Statistikos departamento duomenimis, auga apie 20 proc.“, – komitete sakė J. Markevičius.  

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad pandemijos metu įsibėgėjęs būsto kainų metinis augimas šiuo metu yra nusistovėjęs ties 20 proc.: „Kainų augimas nusistovėjo ties apie 20 proc. Jis nebedidėja daugiau, bet išlieka tikrai aukštas“.

Be kita ko, jis teigė, kad dabar vidutinė paskolos įmoka sudaro 27 proc. vidutinio atlyginimo. 

LB atstovas akcentavo, kad tam tikrų būsto rinkos perkaitimo požymių yra, bet per praėjusį ketvirtį jie kiek sumažėjo, nes  išaugo nuomos kainos, statybos kaštai, atlyginimai.

Pasak jo, vidutinis pervertinimo rodiklis dabar yra 6,5 proc. 

Būsto paskolos su fiksuotomis palūkanomis nepopuliarios

J. Markevičiaus teigimu, būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis šalies bankai teikia retai arba iš viso nesiūlo, nes jos nėra paklausos.

„Trys bankai sako, kad teikia paskolas su terminuotai nekintančiomis palūkanų normomis. Maksimalus fiksavimo terminas, kaip sakė du bankai, yra 10 metų, bet vienas nurodė, kad tik mažoms paskoloms ir be nekilnojamojo turto įkeitimo. Kiti bankai – iki penkių metų“, – komitete sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius. 

Tokios paskolos nepaklausios dėl brangumo ir didesnių mėnesio įmokų, be to, joms taikomi didesni sutarties keitimo mokesčiai.

„Tai sudėtingas produktas – fiksuoti kaštai jam parengti neatsiperka dėl mažos paklausos, todėl dalis bankų visai neteikia tokių paskolų“, – teigė LB atstovas.  

„Bankai nurodo, kad tokios paskolos brangsta dėl apsidraudimo nuo palūkanų svyravimo ir rizikos, susijusios su nuostoliais dėl priešlaikinio paskolos grąžinimo. Pagal įstatymą siekiant apsaugoti vartotojus kredito davėjai gali reikalauti kompensacijos grąžinant paskolos sumą, neviršijančią 3 proc. kredito sumos“, – aiškino J. Markevičius.

Dėl mažo tokių paskolų skaičiaus Lietuvoje palūkanų normų vidurkis gali būti netinkamas palyginimui su kitų šalių praktika.

LB dėl paskolų su fiksuotomis palūkanomis klausė penkių bankų. Jų pozicijos šiuo klausimu kol kas aptartos tik Seimo komitete, o centriniame banke diskusija dar vyks.