Svarstoma idėja mokėti kompensacijas, jei šeima patiria energetinį skurdą

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.

Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.

„Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc. savo pajamų energetinėms paslaugoms: elektrai, dujoms, šildymui ir galbūt geriamam vandeniui, tokiu atveju reikia galvoti apie naują kompensacinį mechanizmą. Šiuo klausimu dabar dirbame, rengiame projektą ir siūlysime visiškai kitaip traktuoti energetinį skurdą“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė I. Žilienė. 

Lietuvos energetikos instituto (LEI) atliktas tyrimas parodė, kad energijos nepritekliaus lygis 2019 metais, kai namų ūkio išlaidos energijai viršijo 15 proc., siekė 17 proc.

Daugiau nei 10 proc. pajamų energijai išleido 32,4 proc., o daugiau nei 20 proc. – 10,1 proc. namų ūkių. Pakankamai šildyti būsto negalėjo 26,8 proc. namų ūkių, vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas – 7,4 proc.

„Siūloma užfiksuoti, kad laikome, jog energijos nepriteklių patiria tie namų ūkiai, kurie energijai turi išleisti daugiau kaip 15 proc. savo pajamų“, – diskusijoje rugpjūtį sakė LEI vyriausiasis mokslo darbuotojas Vidas Lekavičius.

Dabar valstybė namų ūkiams kompensuoja tik išlaidas už šildymą. Kompensacijas gauna beveik 100 tūkst. žmonių.

A. Bitinas: keičiant kompensacijų už šildymą tvarką, būsto plotas nesikeis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlanti didinti kompensacijų už šildymą gavėją ratą, nesiūlo keisti būsto ploto normatyvų, taikomų kompensacijoms skaičiuoti.

„Socialinė parama neturi tapti (prieinama – BNS) visiems. Turi būti tam tikros ribos“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.  

Kompensacija už šildymą skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas nėra didesnis už normatyvus: vienam bute gyvenančiam žmogui ir dviejų asmenų šeimai – iki 50 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui – po 10 kv. metrų.

Jeigu šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turėtų susimokėti pati.  

Tuo tarpu Seime trys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas ir Domas Griškevičius bei konservatorius Audrius Petrošius registravo siūlymą būsto ploto normatyvą didinti: iki 55 kv. metrų – vienam bute gyvenančiam žmogui bei iki 60 kv. metrų – dviems.

Ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina sako, kad dabar kompensacijas už šildymą gauna 95 tūkst. žmonių, tam skiriama 14 mln. eurų.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars valstybės remiamų pajamų (VRP) didinimui, nuo kitų metų sausio kompensacijas gautų dar 15 tūkst. gyventojų ir tam reikėtų papildomai 15,8 mln. eurų. 

VRP planuojama didinti nuo 128 eurų iki 253-384 eurų, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus.   

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangs vidutiniškai apie 30 procentų.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
kokias kompensacijas besmegeni ! DUOK darbo ir NORMALU ATLYGINIMA !!! durniu laivas PIPIEC
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių