Pagrindines kainų tendencijas ji pristatė Seimo Energetikos komisijos posėdyje, kuriame aptarta padėtis biokuro rinkoje ir šilumos kainos artėjančiam šildymo sezonui.

Pasak Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, jau prieš rudenį prognozuota, kad dėl brangstančio biokuro ir mažėjančios jo pasiūlos gali kilti šilumos kainos. Dėl to didėtų gyventojų išlaidos ir kiltų nepasitenkinimas, valstybei tektų brangiau mokėti įstaigoms, daugiau lėšų reikėtų socialinėms išmokoms.

VKEKK vadovė I. Žilienė sakė, kad šilumos kainos rugsėjį skirtinguose miestuose išlieka skirtingos. Kalbant apie prognozes, miestuose didžiausią įtaką kainoms darys biokuro pokytis.

ELTA jau rašė, kad per metus (nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo), VKEKK duomenimis, vidutinė šilumos kaina didėjo 2,19 proc. Rugsėjį šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro ir gamtinių dujų kainų augimas. Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai - Panevėžio gyventojai.

Biokuro kainų pokytis ryškus, - palyginti su praėjusių metų rudens kainomis ir žiūrint į ateities sandorių sudarymą, biržoje formuojasi iki 30 proc. didesnės kainos, teigė I. Žilienė.

Tačiau jeigu biokuras brangsta 20 proc., šildymas brangsta 0,1 cento už kWh, sakė I. Žalienė. Tad labiau šis pokytis esą pasijus tik tuose miestuose, kur biokuru šildomasi absoliučia didžiąja dalimi.

Kaip keisis gamtinių dujų kaina, kol kas sunku prognozuoti, sakė I. Žalienė. Tačiau žymus pokytis matomas importuojamų dujų kainose - nuo rugsėjo, stebint ateities sandorius, formuojasi apie 28 proc. didesnė nei pernai kaina.

VKEKK vadovės teigimu, komisijos galios stabdyti kainų augimą ribotos.

„Kainų suvaldyti kartais yra neįmanoma, ypač jeigu kalbame apie gamtines dujas. Apie biokurą dar kalbėsime“, - sakė I. Žalienė.

„Kitame šildymo sezone, kuris prasidės nuo rytojaus, biokuras iš tiesų kainuos 30 proc. daugiau nei pernai“, - patvirtino ir „Baltpool“ biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Pasak jo, biokuro poreikis stambiuosiuose projektuose tiek Lietuvoje, tiek visame regione yra labai didelis.

„Lietuva yra biokurą importuojanti valstybė ir, ačiū Dievui, kitaip kai kurių dalykų nebegalėtume suvaldyti. Pastaruosius mėnesius dedame daug pastangų, kad latviai sužinotų, kas darosi pas mus, ir atvežtų mums“, - kalbėjo V. Jonutis.

Jo teigimu, „Baltpool“ specialistai turi kelis pasiūlymus, kaip pažaboti biokuro kainas: skatinti vartoti kaip įmanoma prastesnį biokurą, iš Valstybinių miškų urėdijos (VUM) gauti daugiau žaliavos, didinti biokuro importą iš Latvijos ir Baltarusijos, mažinti biokuro eksportą, palengvinti tiekėjų darbą.

Kai kurie Energetikos komisijos nariai išsakė įtarimus, kad biokuro tiekėjai „užlaiko“ produkciją, stambieji galimai superka iš smulkiųjų ir kaupia atsargas, taip keldami kainas. Jų įtarimais, taip smarkiai kilti kaina dėl natūralių priežasčių negalėtų. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ atstovė neigė kaltinimus, tačiau pripažino, kad įmonės „galbūt bijo“, nes pernai patyrė daug sunkumų dėl to, kad rudenį buvo blogos sąlygos, liūtys, jų technikai nebuvo įmanoma įvažiuoti į miškus, ir bendrovės negalėjo įvykdyti turėtų įsipareigojimų pagal sutartis.

„Litbiomos“ prezidentas Virginijus Ramanauskas Eltai yra sakęs, kad pagrindinė biokuro kainų augimo priežastis yra labai pabrangusi žaliava, kuri sudaro apie 70 proc. biokuro savikainos.

Kaip Eltą patikino V. Ramanauskas, biokuro kainų didėjimas padidins galutinę šilumos kainą, tačiau vos 5-7 proc., nes biokuras sudaro tik penktadalį šilumos kainos.

Kai kuriuose miestuose šilumos kaina mažėjo dėl VKEKK kainų perskaičiavimo.