- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma panaikinti privalomą pareigą loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai.
Taip pat siūloma nustatyti, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazei yra taikomas ne 5 proc., o 13 proc. mokesčio tarifas.
M. Majausko teigimu, priėmus šiuos pakeitimus, aukšto meistriškumo sporto rėmimas Lietuvoje nebepriklausys išskirtinai nuo loterijų organizatorių pajamų ir valios, todėl bus užtikrintas stabilus, skaidrus ir reikšmingai didesnis aukšto meistriškumo sporto finansavimas.
„Priėmus įstatymų projektus, bus supaprastinta loterijų apmokestinimo sistema Lietuvoje, atsisakant šiuo metu galiojančio modelio, kai loterijų organizatoriai privalo skirti paramą labdaros ir paramos gavėjams pagal įstatymą, bei reikšmingai padidintas aukšto meistriškumo sporto finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų. Nustačius Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto (LPK) finansavimo modelį ne tiesiogiai iš loterijų organizatorių, o iš valstybės biudžeto lėšų, bus užtikrintas LTOK ir LPK veiklos tęstinumas, pajamų stabilumas, skaidrumas ir finansinė atskaitomybė“, – sako projekto iniciatoriai.
Pasak jų, šiuo metu Lietuvoje veikiantis loterijų reguliavimas išsiskiria iš kitų šalių.
„Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių dominuoja valstybinės loterijos arba koncesijos pagrindu išskirtinėmis teisėmis loterijas organizuoja nevyriausybinės organizacijos, kurios moka mokesčius į biudžetą. Tuo metu Lietuvoje veikia laisva rinka ir loterijas organizuoja privatus verslas, kuris didžiąją dalį mokesčių moka ne į valstybės biudžetą, o tiesiogiai pasirinktiems labdaros ir paramos gavėjams, tarp jų ir LTOK bei LPK. Tokiu būdu labdaros ir paramos gavėjai gauna paramą, kuri galėtų būti prilyginama viešosioms lėšoms, tačiau išvengia Valstybės kontrolės audito, viešųjų pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei finansinės atskaitomybės, kuri yra privaloma gaunant lėšas tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Taigi, priėmus šiuos įstatymų projektus ir nustačius LTOK ir LPK finansavimo modelį iš valstybės biudžeto lėšų, būtų užtikrintas jų veiklos tęstinumas, pajamų stabilumas, skaidrumas ir finansinė atskaitomybė“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei – išplatintų loterijos bilietų nominaliai vertei – yra taikomas 5 proc. mokesčio tarifas.
Šiuo metu loterijų organizatorius 8 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti paramai.
Galiojančiame teisiniame reguliavime nėra nustatytos LTOK ir LPK vykdomos funkcijos ir finansavimas valstybės biudžeto lėšomis.
Siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai1
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų15
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...