- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį pritarė, kad neapmokestinamoms pajamoms turėtų būti priskirtos pagal pasirinkimo sandorius suteiktos akcijos jaunose įmonėse.
Už tai, kad įstatymo pakeitimo projektas turėtų būti priimtas, balsavo 82 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“, o susilaikė 7 parlamentarai.
Parlamentaras, konservatorius Mykolas Majauskas prieš balsavimą sakė, kad įstatymo pakeitimas paskatins darbdavius su darbuotojais pasidalyti sukuriama nauda.
„Lietuvoje dažnai matome, kai startuoliai, siekdami kurti lankstesnes akcininkų ir darbuotojų susitarimo sąlygas, registruoja savo įmones ir susitarimus užsienio jurisdikcijose, nes ten suteikiamos galimybės lanksčiai dalytis uždirbtu pelnu. Šiuo pakeitimu sudarytume sąlygas daryti pasirinkimo sandorius Lietuvoje, kurie turėtų tam tikras mokestines lengvatas ir paskatintų darbdavius su darbuotojais dalytis sukuriama nauda“, – kalbėjo M. Majauskas.
Tuo metu socialdemokratų frakcijai priklausantis Algirdas Sysas sakė, kad nėra teisinga startuoliams sukurti tokią išlygą.
„Mes negalime matyti visko per verslą. Šiandien Lietuvoje ne patys didžiausi atlyginimai, ne pačios didžiausios pensijos, bet mes nutariame, kad dalis žmonių gali nemokėti mokesčių, prisidengiant tuo, kad yra startuolis“, – sakė A. Sysas.
Kaip yra nurodžiusi įstatymo pakeitimo iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šis pakeitimas bus ypač naudingas startuoliams.
Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, nebūtų mokamas nei gyventojų pajamų mokestis (GPM), nei Valstybinio socialinio draudimo mokestis tuo atveju, kai teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.
Ministerija teigia, kad įsikūrusiai naujai įmonei, dar neturinčiai veiklai vykdyti reikalingų lėšų ir galimybių pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio, įstatymo projektas sudarytų geresnes galimybes pritraukti kvalifikuotų darbuotojų į komandą, užsitikrinti jų lojalumą ir taip juos motyvuoti bei didinti įmonės veiklos efektyvumą.
„Pasirinkimo sandoris, dar kitaip vadinamas opcionas, yra darbuotojų motyvavimo priemonė, nes įmonės finansiniai rezultatai, augimas ir plėtra yra sietini su darbuotojo valdomų akcijų verte, o tai lemia darbuotojo efektyvumą ir produktyvumą darbe“, – rašoma dokumente.
Kaip nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šiuo metu, startuolių duomenų bazės duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau kaip 600 startuolių. Jų skaičiaus augimas pastaraisiais metais siekė 58 proc. Pernai Lietuvos startuolių bendruomenė pritraukė 183 mln. eurų investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...