- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.
Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.
Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 10, o susilaikė 27.
Iki šiol įstatymas numatė, kad lengvatinis 9 proc. PVM apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms galioja iki šių metų pabaigos.
Tačiau neterminuotą lengvatinį PVM kultūrai pasiūlė premjerė Ingrida Šimonytė. Viešbučiams lengvatą taikyti neterminuotai, o poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms – pusmečiui – siūlė Vyriausybė.
Tuo metu dėl lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimo metams antradienį vyko mūšis, pasibaigęs iniciatyvą teikusios Laisvės partijos atstovų ir dalies konservatorių pergale.
Tai lėmė, kad didžioji dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų nepalaikė viso Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo per paskutinį balsavimą dėl jo priėmimo.
Už įstatymą balsavo 13 konservatorių ir didžioji dalis kitų valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovų, tuo dešimt konservatorių buvo prieš, o 24 susilaikė.
Balsavime registravosi, bet nedalyvavo trys konservatoriai.
Konservatoriaus Kęstučio Masiulio teigimu, po minimo įstatymo priėmimo atsiranda daug „skylių“, kurios kainuos biudžetui, bet nepriėmus bus dar blogiau.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad pernai pradėjus taikyti PVM lengvatą maitinimo sektoriui jos apyvarta išaugo, o tai paaiškinti galima tik įmonių išėjimu iš šešėlio.
„Sutapo su sektoriaus apyvartos augimu tokiu staigiu, kurio nepaaiškintume nei sezono įtaka, nei kad visi gyventojai staigiai suplūdo į restoranus. Yra tikrai tvirto pagrindo teigti, kad pamatėme rimtą šešėlio sumažėjimą sektoriuje, kuris yra dominuojamas smulkaus verslo ir kuriame, visi žinome, kad nelegalaus darbo tikrai yra nemažai. Tą išduoda ir GPM surinkimo skaičiai, šiemet iš viešojo maitinimo sektoriaus daugiau nei 80 proc. didesni nei praėjusiais metais“, – sakė Seimo narys.
Pasak jo, PVM lengvata bus rimta paskata sektoriui planuoti veiklą bent metus į priekį, nes sektorius, kuriame dominuoja smulkus verslas, dar neatsigavęs nuo kovido pandemijos ir sumažėjusių turistų srautų.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad didžioji lengvatos nauda koncentruojasi dideles apyvartas generuojančiose įmonėse, o sąrašo viršuje yra greitojo maisto bei tinkliniai restoranai.
„Du trečdaliai šio sektoriaus įmonių apskritai nemoka jokio pridėtinės vertės mokesčio dėl to, kad susidaro skirtumas tarp normalaus tarifo ir lengvatinio tarifo. Tai ne tik kad nemoka pridėtinės vertės mokesčio, bet ir susigrąžina pridėtinės vertės mokestį taip susimažindami kitus mokėtinus mokesčius. Mano nuomone, šios lengvatos taikymas yra netikslingas ir būtų tikslinga jį nustoti taikyti metų viduryje, kaip ir yra pasiūliusi Vyriausybė“, – Seime tvirtino ministrė.
Dėl viso kitų metų valstybės biudžeto projekto priėmimo Seimas balsuos vėliau antradienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Socialdemokratai: gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP41
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Užbaigti planiniai „LitPol Link“ priežiūros darbai3
Po planinių techninės priežiūros darbų vėl pradėjo veikti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis „LitPol Link“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Snaigės“ apyvarta pirmąjį metų ketvirtį krito, įmonė patyrė didesnį nuostolį3
Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie 18 procentų, augo bendrovės patir...
-
Turto bankas: investicijos į pažangą6
Turto bankas (TB) Lietuvoje valdo per 700 tūkst. kv. m administracinių patalpų. Kaune yra apie 90 tūkst. kv. m valdomo ploto. ...
-
Teistiems asmenims nori drausti dirbti su vaikais: kaip įtvirtinti ribojimus?12
Parlamentarai nori visiems teistiems asmenims uždrausti dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikais. Vaikų teisių specialistai sako, kad Švietimo įstatymas jau dabar draudžia teistiems žmonėms dirbti mokyklose ir darželiuose, tačiau teisti ar...
-
LIPFA: lietuviška pensija tenkina tik dešimtadalį gyventojų10
Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti esamomis šalies pensijomis, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausa. ...
-
M. Navickienė: dėl pertvarkos neįgalieji darbą susiranda 1,5 karto greičiau2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau. ...
-
Vidutinė senatvės pensija pernai augo 15 proc., iki 474 eurų6
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.)....
-
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumažėjo 5,4 proc.1
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. ...
-
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ nuo penktadienio bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo. ...