Seimas priėmė naują Lobistinės veiklos įstatymą: įtvirtintas kryžminis deklaravimas

Seimas penktadienį priėmė naują Lobistinės veiklos įstatymą, juo įtvirtintas vadinamasis kryžminis deklaravimas, kai politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turi deklaruoti abi pusės.

Valdančiųjų inicijuotas projektas penktadienį priimtas „už“ balsavus 61 Seimo nariui, „prieš“ buvo aštuoni ir susilaikė 26 parlamentarai.

Už projektą balsavo valdantieji bei dalis konservatorių, prieš buvo bei susilaikė liberalai ir didesnė dalis Mišrios Seimo narių grupės.

Numatyta, kad įstatymas įsigalios 2021 metų sausio 1 dieną. Kad įsigaliotų, įstatymą turi pasirašyti prezidentas.

Naują projektą „valstiečiai“ inicijavo teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai. Projektas Seime buvo pateiktas praėjusią savaitę.

Už projektą pasisakęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad „visuomenė turi daug lūkesčių dėl šio įstatymo projekto priėmimo, įsivaizduojama, kad tai pagerins teisėkūros proceso skaidrumą, sumažins neteisėtas įtakas“, nors jis turi ir trūkumų.

Prieš projektą kalbėjusi Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad naujame Lobistinės veiklos įstatyme galima „atpažinti visas mūsų teisėkūros problemas“.

„Visų pirma tai proginis įstatymas, prie kurio grįžtama po vienos rezonansinės istorijos, kita, jis yra skylėtas, jį reikės taisyti, jis yra ydingai suformuluotas. Šiandien jį registruoja žmonės, kurie per kelis mėnesius neregistruoja nė vieno susitikimo su lobistais, tai parodo tam tikrą veidmainiškumą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Projektą anksčiau Seime pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais, išplėsti lobisto apibrėžimą, įtraukiant ir verslo asociacijas.

Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Lobistinės veiklos įstatymo projektą inicijavo daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Seime jau mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

Diskusija dėl naujo Lobistinės veiklos įstatymo atnaujinta po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių