- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nepritarė siūlymui Darbo kodekse reglamentuoti nuotolinį darbą.
Antradienį parlamentarai po pateikimo nepritarė Socialdemokratų partijos frakcijos nario Tomo Bičiūno siūlymui Darbo kodekse numatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiami ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“
Už tokią Darbo kodekso pataisą balsavo 60 Seimo narių, 9 buvo prieš, 57 parlamentarai susilaikė. Projektą nutarta grąžinti tobulinti.
Seimo nario T. Bičiūno nuomone, po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė į laisvą laiką, į poilsį.
Seimo nario Algirdo Syso nuomone, nuotolinis darbas – tai laikmečio problema ir ją reikia spręsti. Pasak jo, kai buvo kuriamas naujas Darbo kodeksas niekas negalėjo net prognozuoti apie nuotolinį darbą.
Prieš tokią Darbo kodekso nuostatą pasisakęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, kad ją būtų sudėtinga įgyvendinti, nes gali būti įvairių interpretacijų.
Parlamentarai taip pat nutarė nesvarstyti Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymo papildyti Darbo kodeksą nuostatomis dėl nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo.
Projektas nesulaikė pritarimo po pateikimo, nes už balsavo 46 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 65 parlamentarai susilaikė. Šis projektas irgi grąžintas tobulinti.
Darbo kodekse buvo siūloma numatyti, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki nuotoliniu būdu dirbamo mėnesio pabaigos. Taip pat siūloma numatyti, kad kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.
L. Jonausko nuomone, toks reguliavimas galėtų užkirsti kelią galimam darbdavio piktnaudžiavimui, kai išlaidos išvis nekompensuojamos arba įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...