- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nusiteikęs pritarti didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklos sugriežtinimui, tačiau neketina leisti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams savarankiškai tikrinti transporto priemonių.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms: už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas – iki Kalėdų.
Pataisos numato, kad mokesčių inspektoriams patikrinimo metu nustačius, kad verslas netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, jam, kaip ir dabar, būtų priskaičiuojama nepriemoka ir skiriama 20–100 proc. (vietoj 10–50 proc.) nesumokėtos sumos bauda.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad už tokius pažeidimus baudos skiriamos retai, nes priskaičiavus papildomus mokesčius verslas juos susimoka.
Delspinigiai būtų nustatomi įvertinus Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą antrinėse rinkose ir tą rodiklį padidinus septyniais procentiniais punktais, o ne dešimt, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė.
Seimas neketina pritarti siūlymui leisti VMI darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jas sulaikyti ar tikrinti prekes bei jų dokumentus, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.
Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, siūlymas leisti mokesčių inspektoriams tikrinti automobilius primena trijų dešimtmečių senumo laiką, kai Lietuvoje apskritai buvo pradedami rinkti mokesčiai.
„Susidaro toks įspūdis, kad mes grįžtame į tuos laikus, kuomet 1991–1992 metais Mokesčių inspekcija apskritai pradėjo rinkti mokesčius ir visos transporto priemonės buvo stabdomos, tikrinamos“, – teigė A. Bagdonas.
Dabar transporto priemones stabdyti ir vairuotojus bei kartu važiuojančius žmones tikrinti gali tik policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kiti pareigūnai.
Seimas taip pat nusiteikęs nuo 2023 metų gegužės įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorius įpareigoti kaupti ir kartą per metus VMI pateikti informaciją apie jas naudojančių pardavėjų pajamas ir mokesčius iš veiklos platformoje.
Pataisomis taip pat siekiama konkretizuoti, kas būtų laikoma platforma: tai bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gyventojai arba įmonės gali susisiekti su pirkėjais.
Platformose paslaugas gali siūlyti nekilnojamojo turto bei automobilių nuomos, asmeninių paslaugų teikėjai, prekių pardavėjai.
Platformos operatoriams nereikėtų VMI teikti informacijos apie prekybininkus, kurių metinės pajamos neviršytų 2 tūkst. eurų, taip pat kai kurios kitos informacijos.
Numatoma, kad privalomos informacijos neteikiantys operatoriai būtų du kartus įspėjami, o vėliau VMI galėtų duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodymą panaikinti galimybę pasiekti operatoriaus interneto svetainę.
Platformų operatoriams už pažeidimus grėstų baudos: įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – 1,8–6 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...