Už tai penktadienį balsavo 102 Seimo nariai, o vienas parlamentaras balsavo, kad prezidento grąžintos pataisos būtų laikomos nepriimtomis.

Šalies vadovo veto pristatęs patarėjas Jaroslavas Neverovičius nurodė, kad prezidentas „sofos“ ūkininkų mažinimo tikslams pritaria, bet ne konkretiems apribojimams.

„Prezidentas sutinka su pakeitimų tikslais ir pasiūlytu šios problemos sprendimo būdu, tačiau pasirinkti konkretūs reikalavimai kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir būtinumo“, – teigė jis.

Jis įsitikinęs, kad Seimo priimtos pataisos be korekcijų apsunkintų ūkininkavimo sąlygas, padidins ūkininkavimo kaštus, mažins žmonių motyvaciją ūkininkauti.

2022 metų gruodį Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas ne mažesnis negu 2 hektarai. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.

Pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje. Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.

Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie bent pusę savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos. 

G. Nausėda siūlo mažiau ribojančias priemones, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.).

Prezidentas siūlo įtvirtinti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad reikia svarstyti ir ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus.

„Reikia atstatyti teisingesnę visuomenės ir ūkininko interesų pusiausvyrą, teisėtus asmenų lūkesčius ir matyti žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginius tikslus“, – teigė J. Neverovičius.

Taip pat siūloma įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 metų liepos 1 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 87 tūkst. ūkių.

Pagal galiojantį Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininku tapti gali bet kuris fizinis asmuo, turintis žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti. Sąlygose, ūkininko ūkiui registruoti, nėra nustatytas reikalavimas įrodyti, kad asmuo, norintis registruoti ūkį, iš tikrųjų siekia užsiimti šia ūkine veikla.

J. Neverovičiaus teigimu, būtent tokios ūkio registravimo taisyklės egzistavimas, galimai sukūrė sąlygas, leidžiančias žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose nei pusę hektaro, statyti gyvenamosios paskirties pastatus, praktikai nesiverčiant žemės ūkio veikla.