.png)
- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Seimas imasi bankų ir kreditų įmonių apmokestinimo
Ketvirtadienį vakare Seimas ėmėsi anksčiau atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.
Tai numatantis Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, kurį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis, sulaukė pritarimo po pateikimo.
Už buvo 41 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 5 parlamentarai. Į plenarinių posėdžių salę projektas po svarstymo pagrindiniame Seimo Biudžeto ir finansų komitete sugrįš lapkričio 21 d. Seimas pritarė siūlymui paprašyti Vyriausybės išvados, tačiau, ar pasitarti su Europos centriniu banku, paliko teisę apsispręsti pačiam komitetui.
Pagal siūlomą projektą, naujo mokesčio mokėtojai būtų bankai; Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kredito unijos; centrinės kredito unijos; vartojimo kredito davėjai; kredito davėjai.
Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Įstatymo projekte kalbama ir apie galimą atleidimą nuo mokesčio. Pavyzdžiui, bankai, centrinės kredito unijos vienerius metus būtų atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį, šiems subjektams pradėjus taikyti gaivinimo plane, parengtame vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, numatytas priemones. Galimybė atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo numatyta, jei yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros ir kitais atvejais.
Projektą parengęs Seimo narys Z. Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.
Siekiant papildyti nauju mokesčiu administruojamų mokesčių sąrašą, parlamentaras taip pat kartu teikia Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...